Kojų venų varikozė (lėtinis nepakankamumas) – vienas dažniausių kraujotakos sutrikimų. Plačiau apie kojų venų varikozės gydymo būdus, simptomus ir rizikos veiksnius pasakoja Sg klinikoje konsultuojantis kraujagyslių chirurgas Eligijus ARAMINAS.
Venų lėtinio nepakankamumo priežastys
Neretai venų sienelių silpnumas yra paveldimas. Pastebėta, kad varikoze aukštaūgiai serga dažniau, nes, esant didesniam atstumui nuo pėdos iki širdies, didėja hidrostazinis slėgis bei krūvis, tenkantis venų sienelei ir vožtuvams. Veninė kojų kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, antsvorio, nejudraus gyvenimo būdo. Ligos simptomai ypač išryškėja šiltuoju metų laiku, esant aukštesnei temperatūrai, susilpnėja venų sienelių tonusas, jos suglemba, netenka elastingumo, todėl kojos tinsta, venos plečiasi.
Venų sienelėms labai susilpnėjus, sutrinka venų vožtuvų funkcija, jie jau nebesulaiko kraujo grįžimo atgal į kojas. Tada atsiranda kojų sunkumo, tempimo jausmas, skausmas ilgai pastovėjus ar sėdint, patinimas baigiantis dienai, mėšlungis naktimis.
Kodėl būtina gydyti?
Varikozinės venos – tai ne tik kosmetinis rūpestis. Negydomos jos gali išopėti, pradėti kraujuoti. Ligos paveiktos poodinės venos, ypač antroje darbo dienos pusėje, išryškėja, kojos darosi sunkios ir sutinsta ilgiau pastovėjus, pasėdėjus ar pavaikščiojus.
Opa, atsiradusi dėl kojų venų varikozės, – tai tiesus kelias į organizmą patekti infekcijai, kurios sunkiausios galimos komplikacijos – sepsis ir mirtis.
Dar viena rimta bėda, kurią sukelia kojų venų varikozė, – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kuris kyla susidarius trombams venose. Krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį.
Perversmas kraujagyslių chirurgijoje
Šiuolaikinė venų chirurgija leido pagerinti milijonų žmonių gyvenimo kokybę – atsirado naujų minimaliai invazyvių metodų. Šiandien jau niekas nebeabejoja endovaskulinės chirurgijos – minimaliai traumuojančios ir sumažinančios operacinę riziką – nauda. Ši metodika, kai pakitusi, savo funkcijų tinkamai nebeatliekanti kraujagyslė pašalinama iš vidaus (gr. endon – viduje), užėmė tvirtas pozicijas kraujagyslių gydyme.
Tradicinė chirurgija lieka tik alternatyviu metodu. Šiuo metu net 95 proc. venų operacijų atliekama endovaskuliniu būdu.
Endovaskulinio gydymo pranašumai
Atliktos studijos rodo, kad net 99 proc. lazeriniu būdu atliktų venų pašalinimo procedūrų buvo sėkmingos, o tradiciniu būdu atliktų operacijų – 92 proc.
Kitas svarbus palyginimas: venų varikozė atsinaujino 4 proc. pacientų, kurie buvo gydyti lazeriu, ir 20 proc., kurie gydyti tradiciniu chirurginiu būdu.
Kodėl? Ligoniai, kuriems taikomas endovaskulinis gydymas, tiriami ultragarsu, kuris naudojamas ir operuojant. Šalinant išsiplėtusias venas tradiciniu chirurginiu būdu, atliekamas pjūvis kirkšnyje, o tai yra trauma, kurios pasekmė – naujų kraujagyslių formavimasis.
Atliekant endovaskulinę operaciją, pacientas kur kas mažiau traumuojamas, taikoma vietinė nejautra. Lazeriu atliekamos operacijos trunka 20–40 minučių, o po operacijos pacientas iš karto gali stotis ir eiti. Dėl minimalios invazijos – geras estetinis vaizdas, o į įprastą gyvenimo ritmą sugrįžtama labai greitai.
Kokios priemonės gali padėti išvengti kojų venų varikozės?
• Fiziniai pratimai. Tai – lengviausias būdas. Mankšta, judėjimas, ypač važinėjimas dviračiu, plaukimas, vaikščiojimas padeda pagerinti kraujo cirkuliaciją kojose.
• Laiko, praleidžiamo ilgai sėdint ar stovint, mažinimas. Galima reguliariai patrepsėti kojomis, keletą kartų jas pakelti ir nuleisti, trumpai pavaikščioti. Bent kartą per dieną keletą minučių reikia pasėdėti ar pagulėti pakeltomis kojomis, tai pašalins venų spaudimą.
• Kai kurie gydytojai dirbantiems stovimą darbą rekomenduoja mūvėti kompresines kojines (ilgis – iki kelių), net ir nejaučiant jokių venų varikozės simptomų.
• Mityba. Svarbu vengti produktų, turinčių daug druskos, nes ji skatina skysčių kaupimąsi. Be to, reikia atsikratyti antsvorio.
• Metus rūkyti pagerėja kraujo cirkuliacija ir sureguliuojamas kraujospūdis.
KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGAS ELIGIJUS ARAMINAS
Konsultuoja ir gydo pacientus, sergančius:
• Galūnių, kaklo arterijų užakimu ar susiaurėjimu dėl arterijų aterosklerozės, diabetinės angiopatijos ar kitų kraujagysles užakinančių ligų.
• Kojų veninės kraujotakos sutrikimais dėl poodinių venų mazginio išsiplėtimo, giliųjų venų nepakankamumo.
• Tiria galūnių kraujagysles echoskopu.
Trumpas gyvenimo aprašymas:
Kraujagyslių chirurgo praktika nuo 1992 m.
Pagrindinė darbovietė – Klaipėdos universitetinė ligoninė, kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjo pareigos.
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos, Europos kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijos, Baltijos šalių flebologų draugijų tikrasis narys.
Konsultuoja Sg konsultacinėje klinikoje, Telšių g. 13. Registracija tel.: (8 448 55220), 8 670 88550.
