Ketvirtadienį surengtas jungtinis Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto, Sveikatos ir socialinės apsaugos bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdis, kaip jau įprasta, prasidėjo politikų rietenomis. Kilus ginčams dėl pirmininkavimo posėdžiui ir darbotvarkės, keturi politikai – Audrius Klišonis, Aidas Kėsas, Algirdas Pečiulis ir Mykolas Pronckus – paliko salę. Likusieji šeši posėdžiavo toliau.
Po gruodžio 6-ąją vykusio neeilinio Savivaldybės tarybos posėdžio, kuomet LR Liberalų sąjūdis prisijungė prie opozicijos (liberalcentristų ir socialdemokratų) ir nesėkmingai bandė nuversti merą, tarp rajono politikų įsivyravo nesantaika. Kadangi dabar Savivaldybės taryba pasidalijusi kone per pusę – 13 valdančiųjų ir 12 opozicionierių, pastarieji vis ką nors iškrečia. Tai į komiteto posėdį nesusirenka, tai naują pirmininką išrenka. Keršto akcija vykdyta ir ketvirtadienį, susirinkus jungtiniam komitetui.
Pirmadienį turėjęs įvykti Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis neįvyko, mat opozicijos atstovai, ko gero, boikotuodami, į jį neatvyko. Antradienį į Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį politikai susirinko, bet dauguma – opozicijos atstovai – „nuvertė“ pirmininką Robertą Endriką ir išrinko naują – saviškį Juozą Šlepetį.
Ko gero, baimindamiesi, kad opozicionieriai vėl ko nors neiškrėstų, valdantieji sumanė Ekonomikos, finansų ir biudžeto bei Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų posėdžius sujungti į vieną. Ketvirtadienį į posėdį atėję opozicijos atstovai pirmiausia išsakė priekaištus, kad prie jungtinio posėdžio darbotvarkės dar „prikabinti“ ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto klausimai. „Mes žinojom tik apie jungtinį dviejų komitetų posėdį. O iš kur čia dar švietimo reikalai atsirado? Aš apie šiuos klausimus pirmąkart girdžiu“, – piktinosi opozicijos atstovas M. Pronckus.
Vos prasidėjus posėdžiui, nutarta, kad jungtiniam komitetui pirmininkaus Visvaldas Nekrašas (Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas). Opozicija su tokiu sprendimu nesutiko ir siūlė rinkti naują pirmininką. Kadangi valdantieji opozicijos norų nepaisė, A. Klišonis, A. Kėsas, A. Pečiulis ir M. Pronckus nutarė nedalyvauti posėdyje. Iš opozicionierių pasiliko tik Vytautas Jonutis.
Irena Nekrašienė išeinantiems tarybos nariams mestelėjo: „Išeina, kad jūsų asmeninės ambicijos yra svarbesnės negu posėdžio klausimai. Kam tie žaidimai?“
Likusieji apsvarstė keliolika klausimų. Vieni svarbiausiųjų – dėl atlyginimų.
Klausimas dėl nuo sausio 1-osios didėjančių mero Albino Klimo ir vicemero Mindaugo Jurčiaus algų praslydo lyg sviestu pateptas. Prieštaraujančiųjų tam nebuvo. Esą prieštarauti gali ir Tarybos nariai, ir patys meras bei vicemeras, bet toks jau yra yra Konstitucinio Teismo sprendimas – sugrąžinti jų atlyginimus į prieškrizinį lygį. Mat 2009 metais mero ir vicemero algos buvo nukirptos, dabar Konstitucinis Teismas liepia jas padidinti.
Taigi merui A. Klimui pareiginės algos koeficientas didinamas iki 10,5 bazinio dydžio (buvo 9,45), vicemerui M. Jurčiui – iki 8,8 (buvo 7,92). Vienas bazinis dydis yra lygus 450 litų. Taigi koeficientus pavertus į litus, išeina, kad meras (neatskaičius mokesčių) gaus 4 725 Lt (vietoj 4 252 Lt), vicemero alga – 3 960 Lt (buvo 3 564 Lt). Be to, kaip ir iki šiol, abu dar gaus priedus – už Lietuvos valstybei ištarnautus metus.
Niekas neprieštaravo ir tam, kad 5 proc. atlyginimas didėtų Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovui Vladui Šimkui. Akcentuota tai, kad jis jau daug metų dirba už tą patį atlygį, be to, Savivaldybės biudžeto lėšos tam padidinimui nereikalingos – tarnyba išsilaiko iš valstybės skiriamų lėšų ir netgi sutaupyti sugeba.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė prašė didinti socialinių įstaigų vadovų algas. Siūlymas buvo toks – nebemokėti direktoriams priedų, bet taikyti jiems didesnius atlyginimo koeficientus. Komiteto nariai tam nepritarė. Taigi liko taip, kaip ir buvo: Plungės trumpalaikės globos namų direktoriui Gintarui Armaliui bus taikomas 20,4 atlyginimo koeficientas (vienas dydis lygus 122 Lt), Vaikų globos namų direktorei Genovaitei Ūsienei – 20,1, Socialinių paslaugų centro vadovei Odetai Misiūnienei – 17.
Kad ir kaip G. Vasylienė prašė kelti koeficientus, komitetui pirmininkavęs V. Nekrašas buvo griežtas: „Pinigų trūksta, tad tegu koeficientai lieka tokie pat. Ir jokie paverkšlenimai čia nepadės.“ Tarybos posėdžio metu (gruodžio 19-ąją) G. Vasylienė prašys, kad minėtiesiems direktoriams bent jau didesni priedai būtų skiriami: G. Armaliui ir G. Ūsienei – 30 proc. (buvo 20), O. Misiūnienei – taip pat 30 proc., tačiau iki šiol priedo ji negaudavo. Ar taryba tokius priedus patvirtins, nežinia. Mat Plungės rajono savivaldybės biudžetas kitais metais bus lygiai toks pat, koks buvo šiemet. Taigi daugiau lėšų nebus, tad tikėtis didesnių algų vargu ar įmanoma.
