
Pirmoji šventė po Naujųjų metų – Trys Karaliai. Nuo Šv. Kalėdų prasideda saulėgrįža, ilgėja diena. Žmonės sako, kad iki Trijų Karalių ji pailgėja per gaidžio žingsnį.
Seniau Trijų Karalių išvakarėse virš durų šventinta kreida užrašydavo tris pirmąsias karalių raides, o jų priekyje kryželius (+K+M+B). Kryželiai prieš karalių vardus reiškia išminčių, aplankiusių Jėzų, šventumą. Karalių vardais savo namų durų staktas žmonės ženklino, tikėdami, kad, užrašius raides, namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Kartais nerašydavo, laukdavo, kol „karaliai“ padarys. Kiti dar virš jų nupiešdavo žvaigždę. XX a. pirmoje pusėje tarp Kalėdų ir Trijų karalių po Platelių apylinkes vaikščiojo vyrai, persirengę Trimis Karaliais, žvaigždę nešė angeliuku apsirėdę berniukas arba mergaitė. Karaliai, gavę leidimą iš kunigo, vaikščiojo po kaimus. Užėję į namus, pagarbindavo Dievą, giedodavo giesmes, užrašydavo virš durų karalių vardų raides. Žmonės persirengėlius vaišino, ko nors duodavo.
Sausio 5 dieną gerąją naujieną skelbė Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelē“ dalyviai, persirengę Karaliais. Platelių apylinkių žmones lankė, giesmes giedojo Trys Karaliai: Aivaras Alminas, Jonas Šatkauskas, Tomas Vaičiukauskas, žvaigždę nešė angeliukas Adrijus Alminas.