Sausio 10 d. Plungės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko gyventojų ir UAB „Lotos Geonafta“ darbuotojų susitikimas, kuriame savo nuogąstavimus dėl planuojamos naujos Pyvorų naftos gavybos aikštelės įrengimo Mižuikių kaime (Kulių sen.) išsakė susitikimo iniciatorės Vita Sileckytė, Jolanta Saudargaitė ir draugijos „Saulutė“ atstovė Kristina Paulauskaitė.
Kodėl Savivaldybėje – tyla?
Pasak susitikimo iniciatorių, vietovė Mižuikių k., kurioje planuojamas naftos gavybos aikštelės įrengimas, unikali savo augmenija, gyvūnija, priklauso Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Rietavo miškų Buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Nuo būsimo gręžinio iki Aukštojo tyro telmologinio draustinio – 0,75 km, iki Ablingos geomorfologinio draustinio – 1,78 km.
Visuomenės atstoves labiausiai nustebino tai, kad Savivaldybė, vykstant šiems procesams, lieka nuošalyje. Pasak jų, net ekologė, turinti ginti viešąjį interesą, apie Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą ir būsimą gręžinį nieko nežinojo. Jos domėjosi, kodėl šie klausimai nėra nagrinėjami Savivaldybės taryboje? Ar galima taip formaliai, be viešų diskusijų, nulemti unikalios teritorijos likimą? Kokią įtaką triukšmas, dulkės, degantys dujų fakelai bei į aikštelę vykstantys transporto srautai turės saugomiems gyvūnams, šalia besidriekiančiam paukščių migracijos tuneliui, jei naftos gavyba čia truks 5-15 metų? Ar visa tai nepaveiks miškų ekosistemos?
Atsiradęs naftos gręžinys unikalioje gamtinėje aplinkoje, tinkamoje ekologiniam turizmui, visiškai užkirstų tam kelią.
Mižuikių kaimo gyventojus nustebino ir padidėjęs dėmesys jų gyvenamajai vietovei – pastaraisiais metais projektai vykdomi Rietavo miškų teritorijoje (nutiesta elektros linija, magistralinis dujotiekis, pastatytos Ablingos, Ližių, Antkopčio, Žvaginių naftos gavybos aikštelės). Moterys ragino nors kartą susirūpinti gamtos apsauga, o ne ekonominiais poreikiais.
Numatomi darbai
Susitikimo iniciatorėms kyla abejonių, kaip galima saugomoje teritorijoje, priklausančiai Europos ekologiniam tinklui „Natūra 2000“, įrengti betono sluoksniu padengtas naftos gavybos aikšteles, kasti apsauginius griovius, vamzdynais sujungtus su naftos fluido separavimo bloku, vykdyti kitus darbus.
Kaip rašoma Pyvorų naftos gavybos aikštelės įrengimo ir ekploatacijos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programoje, pagrindinė naftos gavybos procese naudojama žaliava – naftos fluidas (naftos, vandens ir dujų mišinys), kurio atskirų komponentų proporcijų pasiskirstymas gali būti labai įvairus. Dujos, kaip šalutinis naftos gavybos produktas, bus deginamos fakele, o vanduo kaupiamas specialioje talpoje ir periodiškai išvežamas utilizacijai.
Toje pačioje PAV programoje minima, kad vandens atskyrimui iš naftos procese papildomai naudojamos specialios medžiagos – demulgatoriai, kurie mechanizuotai įpurškiami į naftos tiekimo linijas.
Bendrovė žada
laikytis įstatymų
Anot Mižuikių kaimo gyventojos Vitos Sileckytės, ar nebūtų pats laikas galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius?.. Negi išsunksim paskutinius syvus iš Lietuvos, o aplinkai, gamtai jokios naudos nebus?
Į susitikimą su gamtai neabejingomis moterimis atvyko AB „Lotos Geonafta“ geologijos specialistas Juozas Mikalkėnas ir personalo direktorė Žaneta Venskavičienė minėjo, kad įmonė esanti atvira ir veikianti pagal įstatymus.
Pasak jos, kiekvienas verslas duoda pliusą – mokami mokesčiai. Ji patikino, kad bendrovė jokių sąsajų su prieštaringai vertinama „Chevron“ neturinti. „Lotos Geonafta“ yra Lenkijos „Lotos Group“ valstybinės įmonės dalis, o visa išgauta nafta vežama į Lenkiją perdirbti.
Anot specialistės, Mižuikių kaime planuojama ūkinė veikla apima tradicinių angliavandenilių, t. y. naftos paiešką ir gavybą. Analogiška veikla vykdoma Ablingos, Ližių, Antkopčio naftos gavybos aikštelėse. Skalūnų dujų gavyba čia neplanuojama.
Pasak Ž. Venskavičienės, šiame etape su PAV programa supažindinama visuomenė, kitame etape su ja bus supažindinti kiti PAV subjektai, tarp jų ir Plungės r. savivaldybės administracija.
Bendrovės atstovė nuramino susitikimo iniciatores, kad Lietuvoje naftą įmonė išgaunanti jau kelis dešimtmečius, iki šiol nusiskundimų ar nelaimingų atsitikimų nebuvę. Ji akcentavo, kad tokio pobūdžio veikla griežtai reglamentuojama įstatymais, kuriais ir vadovaujasi bendrovė, o gręžinio vietą nustato profesionalūs geologai. Be visų PAV subjektų leidimų ir pasiūlytų prevencinių priemonių darbai tikrai neprasidės.
Svarbu tinkamai atsižvelgti į visuomenės poreikius
Pakomentuoti situaciją paprašėme Europos Parlamento narę Radvilę Morkūnaitę, dirbančią EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.
„Planuojant bet kokią ūkinę veiklą, svarbu, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visuomenės, kuri gali patirti tokios ūkinės veiklos neigiamas pasekmes, interesus. Kitas svarbus aspektas, į kurį Lietuvoje, deja, kreipiama per mažai dėmesio – kiek planuojama veikla prisidės prie jau esamo neigiamo poveikio aplinkai (kurį daro kita, netoliese įgyvendinama veikla – veikiančios gamyklos, tiesiami keliai ar vamzdynai). Tiek Plungės rajono savivaldybė, tiek ir poveikį aplinkai vertinsiančios institucijos privalo nenumoti ranka į tai, kad aplink planuojamą naftos gavybos aikštelę jau yra vykdoma pakankamai intensyvi ūkinė veikla, neabejotinai daranti poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, o taip pat – kad svarbu nepažeisti jautrių „Natura 2000“ teritorijų.“
