„Dar nežinome kaip, bet išjudinsime kaimą“

Vasario pradžioje aktyvūs Narvaišių kaimo žmonės pasitarė ir nusprendė, kad jie taip pat nori turėti savo ir aplinkinių kaimų bendruomenę. Kaip tarė, taip ir padarė, o bendruomenės pirmininku išsirinko Juozą Laivį. Praėjo kone mėnuo, tad skubame pasižiūrėti, kaip sekasi naujai „užgimusiai“ bendruomenei.

Bendruomenė –
kaimo žmonių iniciatyva
Su J. Laiviu susitinkame Narvaišių kaimo bibliotekoje, kur mūsų laukia ne tik pirmininkas, bet ir jo padėjėjos, kaimo aktyvistės, kultūros darbuotoja Vilija Gedgaudienė, paštininkė – kaip pati juokavo – atstovė ryšiams su visuomene Vitalija Rupeikienė, Šateikių pagrindinės mokyklos Narvaišių ugdymo skyriaus mokytoja Bernadeta Latakienė.
Tad ir pradedame viską nuo pradžių – kam kilo mintis kurti bendruomenę. Kaip pasakojo moterys, idėja kilo iš žmonių iniciatyvos, o galutinį tašką padėjo, pasak V. Gedgaudienės, Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Violetos Skierienės pasakyti žodžiai: „Jei norite būti matomi, išgirsti, kažką gauti ir turėti, kurkite bendruomenę“.
Tiesa, anot pašnekovų, noras kurti bendruomenę buvo kilęs ir anksčiau, bet, pritrūkus ryžto ir entuziazmo, o gal palaikymo iš šalies, idėja pamažu užgeso. Šį kartą viskas buvo atvirkščiai. Anot V. Gedgaudienės, žmonės mintį kurti bendruomenę priėmė labai geranoriškai, į steigiamąjį susirinkimą suėjo gausus būrys ne tik Narvaišių, bet ir Liepgirių, Alksnėnų, Narvaišių 2, Palūščių kaimų gyventojų. „Stojamąjį mokestį žmonės net neprašomi nešė ir prašėsi įrašomi į bendruomenės narius“, – kaimo žmonių tvirtą apsisprendimą pagrindė pašnekovės. Tiesa, mokestis renkamas laikinai, mat pinigėlių reikia bendruomenės įregistravimui Registrų centre, įvairių dokumentų tvarkymui ir pan. „Mes esam tos nuomonės, kad bendruomenė – ne konkretūs žmonės, o visi toje teritorijoje gyvenantieji“, – kalbėjo moterys.
Bendruomenės pirmininkas
Prabilus apie pinigus, įdomu, ar narvaišiškiai patikės, jog J. Laivys už pirmininkavimą atlygio negaus, o neretai dar ir priekaištų teks išgirsti, ar nesibaimina pirmininkas tokios ateities? „Aš čia mažiausias sraigtelis, didžiausią vaidmenį bendruomenėje vaidina žmonės“, – atsakė jis. Pokalbyje dalyvavusios moterys mus patikino, kad J. Laivio pirmininkavimą nulėmė susirinkimo dalyvių vienybė. „Žmonės už J. Laivio kandidatūrą balsavo vienbalsiai: nebuvo nei prieš, nei susilaikiusių. Pirmininkas pasitiktas plojimais. Manau, žmonės laikraščiuose paskaito, kaip gyvena kitos bendruomenės, ko pasiekia, žino, kad pirmininkas dirba veltui, tad priekaištauti neturėtų“, – pritardama viena kitai svarstė moterys. Be to, jos pasižadėjo padėti pirmininkui, kad tik šis nepabėgtų.
J. Laivys pasirinktas ne atsitiktinai, jis jau septynerius metus gyvena Narvaišiuose, turi menininko-kūrėjo statusą, turi patirties, rašant projektus, ūkininkauja. „Jis labai nenorėjo būti pirmininku, bet mes pirmiausiai žmonos pasiklausėme ir paprašėme, kad įtikintų Juozą būti bendruomenės pirmininku“, – slaptą moterišką gudrybę atskleidė pašnekovės. Planas pavyko, anot J. Laivio, jo žmona Jurgita jam ir patarusi, kad reikia kažką padaryti ir dėl bendruomenės. Taigi, nebebuvo pirmininkui kur trauktis – žmonės išrinko, žmona pritarė.
Žmonės tikisi paprastų žemiškų dalykų
Ko tikisi vietiniai iš įkurtos bendruomenės? J. Laivys ir jam padedančios moterys sakė, kad per steigiamąjį susirinkimą gyventojai raštu išsakė savo pastebėjimus, pageidavimus. „Nustebino tai, kad žmonės nori ne daugiau renginių ar koncertų, o paprastų žemiškų dalykų: pagražinti kaimo vaizdą, nugriauti seną katilinę ir pan.“- pasakojo B. Latakienė. „Manau, kad pirmiausiai ir pradėsime nuo to, ko žmonėms reikia, o ne nuo pinigų ieškojimo. Kai ką galime padaryti ir be pinigų“, – svarstė J. Laivys.
Pokalbyje dalyvavusios narvaišiškės papasakojo, kad anksčiau kaimas turėjo stiprų moterų vokalinį ansamblį, suaugusiųjų dramos būrelį, jaunimo ir vaikų šokių kolektyvus. „Anksčiau šiose veiklose dalyvavę žmonės vis klausia, kada atgaivinsime šokį, dainavimą, vaidinimą. Tad tikimės, kad, įkūrę bendruomenę, galėsime tą padaryti“, – pasakojo V. Rupeikienė ir V. Gedgaudienė.
Smagu, kad žmonės aktyviai ir vieningai siekia užsibrėžto tikslo, kryptingai eina jo įgyvendinimo link. Žengti pirmieji žingsniai. Ko iš savo „kūdikio“ tikisi pašnekovai? Ko palinkėtų bendruomenei ateityje? „Mes kol kas šypsomės ir esame apimti euforijos, galvojame tik optimistiškai, dar nesuprantame, kur įsivėlėme. Tad ir palinkėsiu bendruomenei, kad neišblėstų optimizmas“, – sakė V. Gedgaudienė. Jai pritarė ir B. Latakienė. „Mes kaip tikri žemaičiai ilgai galvojome, bet ėmėme ir padarėme. Tad tikiuosi, kad ir toliau taip ryžtingai viską darysime“, – svarstė V. Rupeikienė. „Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, tad norėtųsi, jog ir kita pusė būtų tokia pat gera. Svarbiausia, jog neišsivaikščiotume. Turime bendruomenę, vadinasi, turėsime galimybę būti matomi ir išgirsti“, – moterims antrino ir bendruomenės pirmininkas.
„Dar nežinome kaip, bet išjudinsime kaimą. Juk ir Maskvą ne per vieną dieną pastatė“, – atsisveikindama juokavo V. Gedgaudienė.