Gal beskubėdami gyventi, paskendę visokiuose rūpesčiuose, pamiršote, kad pagal Rytų horoskopą 2014-ieji – Arklio metai? Tačiau straipsnis ne apie tai, kas pagal horoskopą žmonių laukia šiemet.
Arklys – visame pasaulyje gerbiamas naminis gyvūlys. Vargu, ar kas pasakys, kokį laukinį gyvūną – šunį, katę ar arklį – pirmiausia žmogus prisijaukino. Ir tai nesvarbu – jie visada bus greta žmonių.
Tiesa, jau prabėgo pora šimtų metų, kai po Europą žmonės važinėjo karietomis, į karus jojo ant žirgų. Dar prieš kurį laiką pavasariais galėjai pamatyti žmogų, arkliu ariantį žemę. Dabar dirba traktoriai ir plūgą traukiantį arklį šiandien vargu ar bepamatysi. Retai beišvysi ir vežimu keliaujantį žmogų.
Pamenu, kai mano dabar jau keturiasdešimtmečiai vaikai dar buvo maži, važiuodami į Vilnių skaičiuodavo laukuose pamatytus arklius. Nuvažiavus iki Raseinių, tas skaičius jau būdavo didelis. Dabar, keliaudamas per Lietuvą, vargu ar arkliuką bepamatysi.
O mano vaikystės laikais bėgdavome į Rietavo gatvę pažiūrėti, kaip du arkliai iš Stalgėnų miškų į lentpjūvę tempia dešimties metrų ilgio ir per metrą storio rąstą. Ir vežimas tam buvo pritaikytas. Važiuojant į pakalnę, kai arkliams palengvėdavo, važnyčiotojas mums, vaikams, leisdavo užšokti ant rąsto. Smagumui galo nebuvo. Tai beprisimena tik senyvo amžiaus plungiškiai.
Galėčiau visą laikraštį prirašyti apie žmogaus draugystę su arkliais. O kiek liaudies dainų sukurta, kuriose minimas arklys ar žirgas! Arklio metais Plungės dainorėliai galėtų visą koncertą šia tema surengti.
Žirgas – tai ne darbinis arklys. Jo era niekada nesibaigs. Pasaulyje pilna žirgynų. Nedaugelis skaitytojų žino apie žirgų kaustymą. Seniau bene kiekviename kaime buvo kalvis, galintis pakaustyti arklį. Dabar – su žiburiu nerasi. Mano žiniomis, Lietuvoje yra tik keli arklių kanopų kaustytojai, kurie dirba tik žirgynuose. Ir ne tik Lietuvos – pakaustyti žirgus juos kviečiasi Latvijos, Lenkijos žirgynų savininkai.
Ilgoka įžanga numatytam straipsniui apie betoninį arklį. Tokį, pakinkytą į vežimą, išvysite Glaudžiuose, kairėje pusėje, jei iš Plungės važiuosite į Žlibinus. Iš pradžių net pagalvosite, kad jis tikras, ypač – jei vežime sėdės žmogus. Tačiau arklys netikras – betoninis. Neabejoju, kad mintis kieme turėti būtent tokią skulptūrą atsirado iš meilės arkliams. Betoninį arklį Glaudžiuose gyvenančiam Pranui Ročiui (67 m.) vardadienio proga padovanojo Stanislovas Petkus.
Apie pastarojo sugebėjimą daryti betoninius žvėris, paukščius, naminius gyvulius „Plungės“ laikraštyje esame rašę (2005 m. Nr. 62 ).
Glostydamas padovanotą betoninį arklį, kuris pakinkytas į išpuoštą vežimą, P. Ročius sakė, kad kaime darbinis arklys visada buvo reikalingas. Pats P. Ročius arkliais ardavo, dirbdavo įvairiausius žemės darbus, iš miškų veždavo malkas, pasikinkęs į „brikutę“, keliaudavo į svečius.
P. Ročius neatsidžiaugia dovana, juolab kad gauta prieš pat Arklio metus. Dar sakė, jog pasidarys medinį važnyčiotoją su botagu ir dar labiau išpuoš vežimą. Į jį neretai sulipa devyni Prano anūkai, kurie į Ročių sodybą suvažiuoja per įvairias šeimos šventes.