Rugsėjį sukaks 20 metų, kai 14 plungiškių vyrų pareiškė Plungėje steigiantys ROTARY klubą. Praėjus dviem dešimtmečiams, klubas turi 38 narius ir ilgą sąrašą gerų darbų, nuveiktų neįgaliųjų, ligonių, senelių, moksleivijos ir visos Plungės bendruomenės labui. Rotariečiai, aukodami asmenines lėšas ir pritraukdami jų iš užsienio, galėjo įgyvendinti užsibrėžtus tarnystės tikslus ir daugybę labdaros bei pagalbos kitiems idėjų. Šįkart – apie pirmąjį klubo veiklos penkmetį (1994-1999 m.).
Pirmosios žinios apie ROTARY – iš užsienio
Turbūt nesuklysime, jei daugeliui plungiškių pažįstamą Egidijų Bulavą pavadinsime Plungės ROTARY klubo krikštatėviu. Mat suburti rotariečius – būtent jo sumanymas, jo idėja. Ir gimė ji ne prieš 20 metų, o dar seniau.
E. Bulavas, dalindamasis prisiminimais apie klubo kūrimąsi, mintimis grįžo į tuos laikus, kai dar dirbo Plungės dirbtinių odų gamyklos generaliniu direktoriumi. Tuomet ne kartą tekę į užsienį išvažiuoti, o vienos komandiruotės metu, lankydamasis Olandijoje, jis pastebėjo lenteles su užrašu ROTARY. Pasidomėjęs, kokia tai organizacija, plungiškis sužinojo, kad renkasi bendraminčiai – pietauja, bendrauja, padaro kažką gero miestui.
„Mane tai sudomino – „užsikabinau“ ir pradėjau ieškoti rimtesnės informacijos apie ROTARY. Ir radau – skaitydamas senas enciklopedijas, sužinojau, kad organizacija įsteigta 1905 metais JAV, kad vėliau ėmė plisti po visą pasaulį, kad keli ROTARY klubai veikė ir tarpukario Lietuvoje“, – pasakojo ponas Egidijus. Pasak plungiškio, labai imponavo tai, kad ROTARY – tarptautinė organizacija, veikianti pagal visame pasaulyje galiojančią ROTARY Konstituciją.
Reikia ir Plungėje
Kuo daugiau ponas Egidijus sužinodavo apie ROTARY, tuo labiau kirbėjo noras klubą suburti ir Plungėje. Juolab kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Šilutėje jie jau veikė arba kūrėsi. E. Bulavas sakė tada ėmęsis asmeninės iniciatyvos susirasti ir pabendrauti su jau veikiančių klubų prezidentais. Ir jam pasisekė, nes Vilniaus rotariečiams tuomet vadovavo buvęs plungiškis Saulius Razma, mielai sutikęs pagelbėti kraštiečiui. Kiek vėliau daug informacijos gauta ir bendraujant su Šilutės ROTARY prezidentu Vladu Stūriu. Dar vienas postūmis imtis veiklos – E. Bulavo kelionė į Norvegiją. Ten jis apsigyveno būtent rotariečio šeimoje. Tad dar geriau pažino klubo veiklą ir dar aiškiau suvokė, kad to reikia ir Plungėje.
„Grįžęs pradėjau kalbinti plungiškius verslininkus – brolius Vilmantą ir Voldemarą Bučius, Liudą Skierų, Joną Varkalį ir kitus. Problemų nekilo – visi kalbintieji idėjai pritarė“, – prisiminimais dalijosi E. Bulavas.
Inauguracija – po metų
Steigiamasis Plungės ROTARY klubo susirinkimas įvyko 1994 metų rugsėjo 16 dieną. Iškilmės surengtos tuomet dar gyvavusiame dirbtinių odų gamyklos profilaktoriume. Kaip jau minėjome, pirmųjų rotariečių buvo 14, prezidentu išrinktas E. Bulavas. Netrukus, tų pačių metų rugsėjo 27-ąją, Plungės savivaldybėje organizacija buvo oficialiai įregistruota, patvirtinti jos įstatai.
„Pirmaisiais metais rinkomės kas savaitę, rašėme susirinkimų protokolus, iš anglų kalbos vertėme ir studijavome ROTARY Konstituciją ir pamažu ėmėme ruoštis mūsų klubo inauguracijai tarptautinėje plotmėje. Žinoma, daug dėmesio skyrėme ir klubo plėtrai, naujų narių priėmimui“, – pasakojo pirmasis Plungės rotariečių prezidentas.
Nedrąsų naujoką – Plungės ROTARY klubą – globoti ėmėsi Danijos apygarda, bendradarbiavimui su plungiškiais – buvęs apygardos valdytojas Carsten Leth. Kaip pasakojo E. Bulavas, ponas C. Leth dažnai atvykdavo į Lietuvą, daug bendravo su mūsų šalies rotariečiais, nuoširdžiai pasakojo apie tarptautinę ROTARY organizaciją. Norėdamas gauti vadinamąjį inauguracijos „čarterį“, klubas turėjo surinkti 25 narius ir laikytis tam tikrų sąlygų. Viena iš jų – kad į klubą įsilietų kuo daugiau skirtingų profesijų atstovų, tiksliau – ne daugiau kaip po tris tos pačios profesijos. Be to, norint inauguruotis, reikėjo susirasti „krikštatėvį“ – klubą, kuris jau tapęs ROTARY INTERNATIONAL nariu. Į krikštatėvius iš Lietuvos klubų niekas nesiveržė, nes tai gana brangiai kainavo. Plungiškiams pagelbėti sutiko Danijos Holbaek miesto rotariečiai.
Kaip pasakojo E. Bulavas, Plungės ROTARY klubas į tarptautinę organizaciją ROTARY INTERNATIONAL inauguruotas 1995-ųjų rugsėjo 9 dieną. Anot tuometinio rotariečių prezidento, kai kurie klubai sunkiai įveikdavo įvairias biurokratines kliūtis ir jų inauguracija užtrukdavo. Plungiškiams tai padaryti pasisekė gana greitai – per vienerius metus nuo įsikūrimo. Tiesa, pagrindinis tarptautinio pripažinimo dokumentas – „čarteris“, kurį pasirašė ROTARY INTERNATIONAL prezidentas ir sekretorius, – klubui suteiktas 1995 metų birželį. Tačiau jis įsigaliojo tik tuomet, kai buvo oficialiai įteiktas klubui. Inauguracijos iškilmės Plungės kultūros centre, kaip jau minėjome, vyko rugsėjo 9-ąją. Jose dalyvavo ponas C. Leth, Danijos apygardos Nr. 1 460 valdytojas, Holbaek klubo nariai. Tada į pasaulio rotariečių šeimą, jungiančią apie 1,2 mln. žmonių, įsitraukė ir 26 Plungės klubo nariai. E. Bulavas perrinktas prezidentu antrajai – 1995-1996 metų – kadencijai.
Pirmųjų 5 metų veikla
Plungės ROTARY klubo nariai ne tik kartu leido laisvalaikį, bendravo, bet ir ėmėsi projektų, labdaringos veiklos. Rotariečių veiklos prioritetai – jaunimas ir neįgalūs žmonės.
Tad ir pirmasis geras klubo darbas buvo orientuotas į moksleiviją – jaunimas pakviestas dalyvauti anglų kalbos konkurse, kurio nugalėtojai – 4 mokiniai – lydimi E. Bulavo, vyko į Daniją. „Ten gyvenom rotariečių šeimose, lankėm klubus ir įsitikinom, kad klubo nariai ne veltui vieni kitus broliais vadina“, – pasakojo E. Bulavas. Tuometinis ROTARY prezidentas pasakojo, kad kartu su vienu moksleiviu gyveno pas rotarietį, kuriam reikėjo išvykti. Plungiškiai manė dvi dienas pabūsiantys vieni, patys savimi pasirūpinsiantys, bet šeimininkas svečiams aptarnauti į namus pakvietė virėju dirbusį kaimyną, kuris labai nuoširdžiai stengėsi, kad tik svečiai neliktų alkani.
Vėliau pagelbėta Plungės neįgaliųjų draugijai, bendrauta su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi. Vykdant labdaros projektus, daug pagelbėjo Lietuvos rotariečių kuratorius ponas C. Leth.
Per pirmąjį veiklos penkmetį Plungės ROTARY klubas įvykdė ne vieną projektą pagal Suderintų subsidijų programą. Padedant broliams rotariečiams iš Danijos, pirmiausiai pagelbėta Akademiko Adolfo Jucio pagrindinei mokyklai – nupirktas kompiuteris, kita įranga. Vėliau ypatingas dėmesys skirtas Plungės parapijos senelių globos namams. Surinkus 64 tūkst. Lt (16 tūkst. Lt skyrė Holbaek klubas), nupirkta nemažai šiuolaikinės buitinės technikos. Plungės ROTARY klubui tuo metu vadovavo verslininkas L. Skierus, kuris, įgyvendinant šį projektą, dėjo daug asmeninių pastangų ir nuosavų lėšų.
Pagalba teikta ir jaunimui bei verslininkams. Klubo iniciatyva pagal Mainų programą mokytis į Akademiko Adolfo Jucio pagrindinę mokyklą pakviestos dvi moksleivės iš JAV. Keliems plungiškiams suteikta galimybė mokytis vienoje iš Danijos mokyklų. 1997 metais grupė jaunų Plungės verslininkų dalyvavo specialiuose verslo mokymuose Danijoje, vėliau dar vienas plungiškis verslininkas tobulinosi verslo vadybos srityje. Vienas moksleivis metus mokėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nemažai keliavo ir patys rotariečiai – viešėjo pas Danijos Holbaek klubo narius, lankėsi Romoje, Atėnuose, susipažino ir užmezgė ryšius su vienu iš ten veikiančių ROTARY klubų. 1999-aisiais E. Bulavas vadovavo Lietuvos rotariečių grupei, vykusiai į JAV – užmegzti ryšių su klubais, dalyvauti Čikagos apygardos metinėje konferencijoje. „Vykome pagal Grupinę studijų pasikeitimo programą. Tai buvo pirmasis kartas Lietuvoje, kai grupei rotariečių buvo suteikta teisė išvykti į JAV ir pasidalinti patirtimi. Vizito metu aplankėm 14 klubų, gyvenom rotariečių šeimose, kas dvi-tris dienas kėlėmės vis kitur“, – prisiminimais dalijosi E. Bulavas.
Kaip pasakojo pirmasis klubo prezidentas, ir Čikagoje Lietuvos rotariečiai buvo labai šiltai priimti, pajuto, kas yra brolystė. „Nuvykęs į Čikagą, labai norėjau aplankyti už 450 kilometrų gyvenusį savo anūką. Tačiau nuvažiuoti ten ir grįžti reikėjo daug laiko, o tiek ilgai palikti grupės negalėjau. Mane globojęs amerikietis greit rado išeitį – kitą dieną privačiu lėktuvu buvau nuskraidintas pas anūką, o nuskridę dar ir ROTARY klubą aplankėm. Be to, mano globėjas buvo dantų gydytojas, tad dar ir savo paslaugas pasiūlė – veltui pasigydyti. Toks draugiškumas, geranoriškumas paliko gilų įspūdį“, – kalbėjo E. Bulavas.
Kaip jau minėjome, dvi kadencijas – 1994-1995 m. ir 1995-1996 m. – Plungės ROTARY klubui vadovavo E. Bulavas. 1996-1997 m. prezidentu išrinktas Algirdas Plečkaitis, 1997-1998 m. – Algirdas Anglickas, 1998-1999 m. – Vincas Sinkevičius, 1999-2000 m. – L. Skierus.
E. Bulavas 1998-1999 m. buvo išrinktas Lietuvos nacionalinio ROTARY komiteto nariu, 1999 m. jo kadencija komitete pratęsta dar metams.
