Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje isikures jaukus ir tvarkingas, o ten gyvenantys žmones sako, jog ir gera aura turintis Žemaiciu Kalvarijos miestelis. Jis visoje Lietuvoje žinomas del cia esancios Švc. Mergeles Marijos Apsilankymo bazilikos ir Kryžiaus kanciu keliu bei garsiu atlaidu, i kuriuos suvažiuoja maldininku iš visos Lietuvos.
Prieš kelerius metus teko bendrauti su senyva Žemaiciu Kalvarijos miestelio gyventoja. Moteris buvo aukštuosius mokslus baigusi Danijoje, ilgus metus desciusi Lietuvos žemes ukio akademijoje, o senatve nutarusi praleisti Žemaiciu Kalvarijoje. Ji tvirtino, kad, artejant pensijai, pradejo žvalgytis vietos, kurioje galetu jaustis gerai. Tokia vieta buvo Žemaiciu Kalvarija, dvelkianti ramybe. Cia gyveno geri ir nuoširdus žmones. Moteris nusipirko nameli ir apsigyveno.
Beje, miestelio klebonas kanauninkas Jonas Acas taip pat sake, jog Žemaiciu Kalvarijoje jauciama gera dvasia ir ramybe. Todel dauguma vietos gyventoju yra senyvo amžiaus. Jie cia nejaucia vienatves. Anot rajono bendruomeniu asociacijos pirmininkes Rimos Jokubauskienes, kalvarijiškiu ir amžius ilgesnis. Taciau, kaip ir visur, Žemaiciu Kalvarijoje vyksta gyventoju judejimas – vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja. Šiuo metu miestelyje apsigyvena ir jaunesniu žmoniu, taigi yra ir jaunimo. Be abejo, itakos turi ir graži bažnycia, Telšiu vyskupo Boriseviciaus kunigu seminarijos propedeutinis kursas. Jame busimosioms studijoms kunigu seminarijoje ruošiasi 7 jaunuoliai.
Dažnai tenka išgirsti, jog Žemaiciu Kalvarija daugiau gaunanti lešu, todel ir tvarkosi geriau. Gal taip, o gal ir ne. Pirmiausiai jai pinigeliu daugiau byra iš bendruomenes rengiamu projektu. Tad, iš kalvarijiškiu pasimokius, ir visiems deretu nesnausti.
Kitas dalykas – bendras darbas visiems suremus pecius. Seniunijai labiausiai rupi miestelio veidas. Be abejo, gatviu priežiura ir apšvietimas, taciau gelynais, kurie puošia miesteli, pasirupina patys gyventojai, istaigos ir organizacijos, kurioms priklauso nemaži plotai. Smagu žiureti i tvarkingai prižiurimas ir laiku nušienautas vejas, kuokštus žydinciu geliu. Ju daug ir ivairiu, ypac gražiai jomis apsodinti seneliu namai, pastatas, kuriame mokosi busimieji klierikai.
Be abejo, nemažai reikšmes turi ir kasmet skelbiamas gražiausios ir tvarkingiausios sodybos konkursas, nugaletoju pagerbimas ir demesys jiems. Štai šiemet gražiausiomis sodybomis pripažintos ir atminimo pasagelemis apdovanotos Aleksandros ir Romo Vainausku, Sandros ir Rimanto Jazdausku, Almos ir Antano Klibaviciu, Dainos ir Vaido Raišuciu sodybos. Sunku butu visas gražiai tvarkomas sodybas ir išvardyti, nes kasmet ju atsiranda vis daugiau.
Tiesa, kita grupe vietos gyventoju apdovanota už gražius kurybinius sumanymus. Tarp ju – Lina ir Virginijus Kaveckiai, Aušra ir Valerijus Džiogeliai, Silva Jokubauskiene, kiti. Dar kitiems už tvarkinguma pareikšta žodine padeka. Taigi, turint galvoje, kad Žemaiciu Kalvarijoje gyvena apie 800 gyventoju, susumavus minetojo konkurso rezultatus, paaiškejo, kad visai nepastebetu lyg ir neliko.
O atvirai kalbant, vienas kitas lauželis stirkso. Ypac negražus miestelio centre stovintis apleistas namas, kadaise priklauses miestelio valdžiai. Yra ir dar vienas kitas, nederantis prie tvarkingu ir prižiuretu namu, sodybu.
Miestelio aikšte graži, erdvi, jos negadina net ir nauji modernus pastatai. Puikiai isikomponuoja mažutis ir labai senas, taciau idomiai restauruotas namelis, kuriame isikurusi „Cedrono“ parduotuve. Jis tarsi spinduliuoja šiluma ir kelia pagarba žmonems, sugebejusiems išsaugoti tai, kas, nors ir labai sena, bet gražu.
Visko nepapasakosi. Reikia tylia ir gražia pavakare paciam pasivaikšcioti. Tada ir pradesi galvoti, iš kur ta geroji dvasia, sklandanti virš miestelio? Juk atlaidai jau seniai pasibaige, ju šurmulio ne pedsako nelike. Gal tik poeto Vytauto Macernio siela, nutupusi ant debeselio, savo sonetus mums skaito, o gal šviesaus atminimo senasis Konstantinas Bružas, kadaise po kruopelyte surinkes miestelio istorija, antai ten, ant kalnelio, savo kiek prikimusiu balsu ja seka. Štai ir laikrodis, neseniai isigytas bažnycios, melodingai valandas muša. O kiek galetu papasakoti senosios kapines, jei tik prabiltu. Juk cia amžinojo poilsio po paties poetes Salomejos Neries vyro skulptoriaus Bernardo Buco paminklu atgule žinomo Lietuvos garsiu orkestru dirigento Sauliaus Sondeckio teveliai ilsisi.
Dabar supratau, kodel taip kiekviena traukia Žemaiciu Kalvarija ir kodel ji pripažinta gražiausiu apskrities miesteliu. Diena prieš tai, kai mes buvome, cia lankesi respublikine komisija. Jos nariai taip pat ilgai vaikšciojo, žvalgesi ir atsistebeti tuo, ka mate, negalejo.
O gal Žemaiciu Kalvarija bus pripažinta gražiausiu Lietuvos miesteliu?
