Nuo rinkimų iki… celibato

Na štai, perfrazavus vieno animacinio filmuko herojaus – Kūlverstuko – žodžius „Mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme“, galime atsipūsti: „Rinkome, rinkome ir pagaliau išrinkome“. Nors, tiesą sakant, beveik šimtu procentu buvau įsitikinusi, kad prezidento „sostas“ atiteks Daliai Grybauskaitei. Neslėpsiu, džiaugiuosi be ypatingos priežasties – tiesiog iš moteriško solidarumo. Oi, kaip į antrąjį turą nepatekusi vyrija stengėsi „prastumti“ savo atstovą, bet išėjo šnipštas.

Kodėl rinkausi dabartinę prezidentę? Atsakymas paprastas: nemėgstu neapsisprendusių žmonių. Todėl ir nesirinkau kito kandidato. Atrodo, protingas, išsilavinęs vyras, o elgiasi kaip nekalta mergaitė: gėdijasi, raudonuoja ir aiškiai nepasako, kurioje kėdėje – Prezidento ar europarlamentaro – labiau norėtų sėdėti. Spėju, kad ši priežastis ne man vienai buvo svarbi.
Apie rinkimus į Europos Parlamentą geriau net nekalbėsiu ir negadinsiu sau nuotaikos. Nors, jei atvirai, buvo gana linksma žiūrėti į rūškanus politinių partijų vadovų veidelius, kai negavo tiek kėdžių, kiek tikėjosi. Panašus veidas būna mažo vaiko, kuris, dieną svajojęs apie saldainį, vakare jo taip ir negauna. Nedaug trūko, kad ir lūpa vienam ar kitam imtų timpčioti. Gal ir aš nusiminčiau, jei man iš panosės „nuplauktų“ keturiasdešimttūkstantinė alga praktiškai už nieką. Juk, kaip vienas europarlamentaras prisipažino, ten svarbus darbas yra balsuoti. Et, kartais tas liežuvis ima ir paveda. Taip ir norisi pasakyti: „Patys kalti, matyt, nenusipelnėt“.
Kokią išvadą darau apie rinkimus? Buvo linksma.
Ir dar norisi pakalbėti apie… celibatą! Spėju, kad ne tik aš su kolegomis diskutavau dėl Popiežiaus Pranciškaus pareiškimo, kad celibatas nėra dogma. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, panaikinus celibatą, kunigai galėtų kurti šeimas. Tikiu, jog ne vienam toks pasakymas sukėlė prieštaringų minčių, bet aš asmeniškai būčiau UŽ. Kodėl? Na, būkim biedni, bet teisingi, kas iš to įžado, jei yra ir tokių kunigėlių, kurie vis tiek slaptai turi šeimas, nesantuokinių vaikų. Tai vieša paslaptis, apie kurią garsiai nekalbama. O jei kunigai neprivalėtų duoti skaistybės įžadų, būtų viskas aišku, nereikėtų nei pačiam slėptis, nei žmonos su vaikais slapstyti… Gal ir atitolusieji nuo tikėjimo prie jo grįžtų? Nesakau, kad visi kunigai eina „į kairę“, tiesiog gal ne visi jais tapo iš pašaukimo. Abejoju, ar 18-os metų jaunuolis tvirtai žino, kad nenorės šeimos, vaikų? Svarstau, gal kunigystę reikėtų rinktis sulaukus 30-ies.
Gera žinia! Sekmadienį oficialiai prasideda vasaros sezonas. Nors, žvelgiant per langą, taip ir neatrodo, bet žinant, kad už poros savaitėlių jau atostogos, širdelė gieda lakštingalos giesmelę.
Tiesa, besidžiaugdami atėjusia vasara, nepamirškime savo tėvelių, juk sekmadienį – Tėvo diena!