Pirmadienį posėdžiavusiems Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams pristatyta dviejų Savivaldybės žinioje esančių bendrovių – Plungės autobusų parko ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centro – veikla. Pastarosios įmonės teikiamos paslaugos, jų įkainiai bei bendrovės skolos sukėlė nemažai diskusijų.
Tokios skolos – dar ne tragedija
Prieš kelerius metus įsteigtos ir naują atliekų tvarkymo sistemą Telšių apskrityje diegiančios UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Algirdas Vaitkus pripažino, jog įmonė turi skolų. Kadangi nesurenka pinigų iš klientų, negali atsiskaityti su atliekų vežėjais. „Jiems esame skolingi už du mėnesius. Tačiau tokios skolos – dar ne tragedija. Jei matysime, kad kitaip neišsiverčiame, imsime paskolą“, – sakė A. Vaitkus.
Komiteto narys Voldemaras Bučius domėjosi, ar TRATC’o apskaičiuotas teorinis atliekų kiekis atitinka realų, atvežamą į Jėrubaičių sąvartyną. Mat bendrovė yra paskaičiavusi, kad kiekviena miesto namų valda per savaitę (kaime – per dvi savaites) prikaupia po konteinerį (120 litrų talpos) atliekų. Tačiau ne paslaptis, kad ne vienas konteineris būna pustuštis. Todėl kyla klausimas, kiek atliekų realiai atvežama į sąvartyną? Ar tas kiekis bent panašus į teorinį, pagal kurį skaičiuojamas rinkliavos mokestis? O gal žmonės moka ne tik už šiukšles, bet ir už konteineriuose esantį orą?
A. Vaitkus į šį klausimą atsakyti negalėjo. Tačiau patikino, kad teoriniai skaičiavimai atlikti remiantis praktika. Ir kad rinkliavos mokestis pagrįstas realiais surenkamų atliekų kiekiais.
Be nuostolių
Taip 2008-uosius užbaigė UAB Plungės autobusų parkas. Į Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininko Vytauto Jonučio klausimą, ar šiuo metu bendrovė savo sąskaitoje turi pinigų, direktorius Rimantas Kmieliauskas atsakė, jog turi. O tai reiškia, jog Plungės autobusų parko reikalai nėra prasti. „Tryliktųjų atlyginimų sau nemokame, bet iš to, ką kompensuoja Savivaldybė, išgyvename. Be to, ir komercinius užsakymus priimame, tačiau jų pastaruoju metu labai sumažėję“, – sakė R. Kmieliauskas.
Komiteto nariai domėjosi ir šalia autobusų stoties esančiu apgriuvusiu pastatu – kam jis priklauso, kas ten daroma – griaunama ar statoma? „Taip, autobusų stotis turi kaimyną – UAB „EuroLiux“, kuriai tas pastatas ir priklauso. Kiek žinau, tame pastate norėta įrengti rūsius, bet kai pajudino, ėmė griūti sienos“, – pasakojo autobusų parko vadovas. Jo žiniomis, „EuroLiux“ ten planuoja įrengti kažkokį komercinį objektą, bet jiems trūksta aikštelės automobiliams. „Jie norėtų glaustis pas mus – aikštelę įrengti mūsų teritorijoje. Už tai siūlosi suremontuoti stoties pastatą. Tai, kiek žinau, kol kas tik ketinimai“, – sakė R. Kmieliauskas.
O kur pinigai keliams inventorizuoti?
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė komiteto nariams pateikė kelių priežiūros ir plėtros lėšų skirstymo bei naudojimo tvarkos aprašą. Pagal šią tvarką 55 proc. savivaldybės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti skirtų pinigų tenka Plungės miestui, 45 proc. – kaimų seniūnijoms.
Naujoji tvarka nedaug kuo skiriasi nuo senosios, tačiau, kaip pastebėjo komiteto nariai, joje nebeliko keliams ir gatvėms inventorizuoti skirtų pinigų. „Savivaldybė turi daugybę neinventorizuotų kelių ir gatvių. Tai turtas, kurį būtina įteisinti. Šiam procesui siūlyčiau skirti bent 15 tūkstančių litų“, – sakė V. Jonutis.
Sąmata – nesąmoninga
Aušros gatvės 8a namui, kurio visi trys butai priklauso Savivaldybei, būtina perdengti stogą. Jo danga – kiaura, medinės konstrukcijos – sutrešusios. Pusę stogui rekonstruoti reikalingos sumos žada skirti gyventojai. Kitą pusę reikėtų skirti iš SĮ „Plungės būstas“ gyvenamųjų patalpų nuomos fondo. Suma – 19 tūkst. Lt. Komiteto nariai pritarė, jog stogą remontuoti būtina, tačiau nesutiko su kaina. „Stogo remonto sąmata – nesąmoninga. Tai senos kainos, dabar jos – kur kas mažesnės. Perdarius sąmatą pagal šių dienų įkainius, suma sumažėtų kokia 10 tūkstančių litų. Taigi ir gyventojams, ir „Plungės būstui“ būtų pigiau“, – sakė komiteto narys Robertas Endrikas.
„Plungės būsto“ direktorius Zigmas Daugėla neneigė, kad taikė senus įkainius, ir pažadėjo sąmatą peržiūrėti. Taigi suma turėtų mažėti.
Ką renovuoti?
Komitetas gana ilgai diskutavo, kuriuos kaimo objektus ir kokia tvarka surašyti į renovuojamųjų už Europos Sąjungos ir valstybės lėšas sąrašą. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus sudarytame sąraše pirmuoju numeriu įrašytas buvęs Stanelių vaikų darželis, kurį norėta pritaikyti bendruomenės poreikiams. Toliau – Alsėdžių lopšelis-darželis, Babrungo seniūnijos administracijos pastatas, Paukštakių seniūnijos administracinis pastatas. Rezerviniais įrašyti dar du projektai – viešosios paskirties pastato Gegrėnuose rekonstrukcija ir Žlibinų kultūros centro Glaudžių filialo rekonstrukcija.
Anot komiteto pirmininko V. Jonučio, buvusio Stanelių darželio renovuoti tikrai neverta. „Kiek žinau, Stanelių pagrindinės mokyklos likimas kabo ant plauko. Daug vaikų vyksta mokytis į Plungę, todėl tą mokyklą gali tekti uždaryti. Jos pastatas sutvarkytas ir kuo puikiausiai tiktų bendruomenės poreikiams“, – kalbėjo V. Jonutis. O buvusio darželio pastatą, jo nuomone, reikėtų leisti privatizuoti.
Taigi pirmasis objektas iš renovuojamųjų sąrašo išbrauktas. Pakoreguotas ir kitų eiliškumas. Pirmasis – Alsėdžių lopšelis-darželis, toliau – Babrungo seniūnijos pastatas, Stanelių katilinė, kurią norima pritaikyti sporto salei, ir pastatas Gegrėnuose. Rezerve – Glaudžių kultūros namai ir Paukštakių seniūnijos pastatas.
Apie prekybos centrus
Savivaldybės vyr. architektas Ramūnas Janauskas komiteto prašė leisti koreguoti didžiųjų prekybos įmonių specialųjį planą. Tos korekcijos nedidelės – dėl planuojamų statyti prekybos centrų ploto ir automobilių aikštelių prie jų dydžio. Prekybos centras „Senukai“ (Dariaus ir Girėno g.) turėtų užimti
4 000 kv. m plotą ir turėti 160 vietų aikštelę, prekybos centras Sinagogų gatvėje – 5 000 kv. m ir 200 vietų automobiliams, Kalniškių gatvėje – du prekybos centrai (3 000 kv. m ir 2 000 kv. m). Planuotoji „Rivonos“ dengta turgavietė (3 000 kv. m) turėtų virsti prekybos centru.
Vicemeras Juozas Šlepetis domėjosi, kaip Sinagogų gatvėje atsirasiančio prekybos centro savininkai žada išspręsti infrastruktūros problemą. Juk toje vietoje gerokai suintensyvės automobilių eismas. Į šį klausimą atsakė R. Endrikas: „Pastatas bus statomas ant kolonų, po juo bus vietos automobiliams. Be to, dar žadama kreiptis į Savivaldybę, kad automobiliams statyti atiduotų dabartinio turgelio sklypą.“ Komiteto narių nuomone, tai nebloga išeitis. Nes turgeliai – jau atgyvena. Tiesa, kada bus statomas tas prekybos centras, dar nežinia. Aišku viena – bus laukiama geresnių laikų.
Gėlių kioskeliai
Vyr. architektas R. Janauskas sakė gavęs du prašymus leisti prie naujųjų kapinių Jovaišiškės kaime pastatyti gėlių kioskelius, kuriuose būtų prekiaujama gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, žvakėmis, žemių mišiniais. Anot komiteto narių, sumanymas visai geras, tokia paslauga prie kapinių – labai reikalinga. Svarbu tik, kad tie kioskeliai įsikomponuotų į bendrą vaizdą. O tai jau – architekto kompetencija.
