Liepos 14-ąją į pirmąją paskaitą Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų institute, įsikūrusiame Plungėje, susirinko studentai, norintys įgyti balzamuotojų ir tanatopraktikų kvalifikacijos pažymėjimą.
Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų institutas buvo įkurtas dar 2012 metais, tačiau į pirmąją paskaitą studentai susirinko tik dabar. Kaip sakė instituto įkūrėjas, rektorius Petras Beinoras, nemažai laiko atėmė licencijų, leidimų gavimas, mokymo programos patvirtinimas. Beje, instituto mokymo programa aprobuota Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų. Taigi, kryžiaus keliai praeiti, metas kibti į darbą. Nors į pirmąsias paskaitas susirinko tik 4 studentai iš Plungės, Raseinių, Klaipėdos, instituto rektorius neslėpė, jog besidominčiųjų yra ir daugiau. Tik kiti vis dar svarsto, ar galės, ar sugebės dirbti su lavonais. Tad nenuostabu, kad į pirmuosius užsiėmimus susirinko tie žmonės, kurie su šiuo darbu jau vienaip ar kitaip susidūrę.
Galima spėlioti: kam reikalingi papildomi mokymai, kurie pirmiesiems mokiniams dar ir kainuoja? Kaip sakė P. Beinoras, ir šiame darbe nuolat kas nors keičiasi, atsiranda naujovių, o ateityje mirusiųjų kūnų paruošimu užsiimti galės tik atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. P. Beinoras sakė, jog Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų institutas yra trečiasis pasaulyje ir pirmasis Europoje. Baigus mokymo kursą, suteikiamas valstybės pripažįstamas pažymėjimas. „Baigus šiuos mokslus, darbo nesusirasti neįmanoma. Nebent nenori dirbti“, – sakė instituto rektorius.
Mokslai truks devynias savaites. Per tą laiką mokiniai ne tik įgis teorinių žinių, kurias dėstys P. Beinoras ir biologijos mokytoja metodininkė Rigonda Pereverzeva, bet ir atliks praktiką. Teorija dėstoma Plungės technologijų ir verslo mokykloje, na, o praktiniai užsiėmimai vyks UAB „Beinoro gedulo namai“, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriuje. Per devynias savaites mokiniai išklausys apie 200 valandų teorijos kurso ir kone tiek pat valandų atliks praktiką.
Kaip ir visose mokymo įstaigose, mokinių žinios bus vertinamos, surengus keletą tarpinių egzaminų, o pabaigojebaigiamajį egzaminą, kuris susidės iš dviejų dalių: teorinės bei praktinės. Jei studentai pageidaus, į egzaminą atvyks ir vertintojai iš Europos. Tokiu atveju, pasak P. Beinoro, baigusieji dirbti galės ir užsienio valstybėse. Tiesa, už tai, kad atvyktų vertintojai iš Europos, studentams teks susimokėti iš anksto, bet, atsižvelgiant į ateities perspektyvas, ši investicija naudinga.
Kaip minėjo P. Beinoras, kadangi tai Lietuvoje – visai naujas mokslas, kol kas jis mokamas, o išleidus pirmąją studentų grupę, bus galima siekti, kad studijos bent iš dalies būtų finansuojamos valstybės lėšomis – bus galima rašyti projektus ir pan.
Nors sakoma, kad mirusiajam nesvarbu, koks jis bus karste, bet sutikime, jog giminaičiams paskutines minutes savo artimą žmogų norisi matyti estetiškai sutvarkytą. Tad, kaip savo studentams sakė P. Beinoras, tanatopraktiko ar balzamuotojo tikslas – atsisveikinantiems su išeinančiais anapilin kiek įmanoma palengvinti šį sunkų išbandymą.
