Nors šiuo metu vis dar vyksta Plungės r. savivaldybės administracijos pastato renovacijos darbai, posėdžiauti ir diskutuoti tai netrukdo. Artėjant Tarybos posėdžiui, rajonui svarbius klausimus svarsto politikai – liepos 21 d. į posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai.
Ieškojo ekonomiškiausio sprendimo
Posėdis pradėtas diskusijomis apie Šateikių kultūros centro Aleksandravo filialo žmonių su negalia keltuvą, dėl kurio vyko Savivaldybės bei jį įrenginėjusios bendrovės „Rol-automatikas“ teisminiai ginčai.
2012 m., įgyvendinant ES lėšomis finansuotą projektą, vykdyti vadinamųjų Aleksandravo kultūros namų statybos darbai. Pigiausią kainą pasiūlęs ir konkursą laimėjęs rangovas – UAB „Paulista“ – bankrutavo, tad liko skola subrangovui (bendrovei „Rol-automatikas“), kuris įrengė minėtąjį keltuvą.
Kadangi „Paulista“ neatsiskaitė, UAB „Rol-automatikas“ per teismus skolą bandė išsireikalauti iš Savivaldybės – pagrindinio darbų užsakovo, nors ši už liftą ir jo įrengimą „Paulistai“ buvo sumokėjusi.
Teisminis ginčas pasibaigė Savivaldybės naudai. Mat pagal rangos darbų sutartį užsakovas (Savivaldybė) neturėjo jokių įsipareigojimų subrangovams. Teismo sprendimu, UAB „Rol- automatikas“ skolą privalėtų išsireikalauti iš pagrindinio rangovo – UAB „Paulista“.
Komiteto nariai akcentavo: nors Savivaldybė laimėjo iškeltą bylą ir oficialiai nėra skolinga minėtajai bendrovei, tačiau reikia atlikti nemažai darbų, kad šį keltuvą būtų galima eksploatuoti.
Šiuo metu Plungės r. savivaldybės administracija Kauno apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį UAB „Rol-automatikas“ dėl neteisėto turto valdymo.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės, apsispręsta bylinėjimąsi baigti taikos sutartimi. Savivaldybė su UAB „Rol-automatikas“ susitarė, kad sumokės 10 000 Lt – už keltuvo montavimo, derinimo ir išbandymo darbus, keltuvo atitikimo saugumo reikalavimams įvertinimą bei testus, visų reikalingų dokumentų parengimą ir pateikimą bei 12 mėnesių garantiją. Esą tai būsiąs ekonomiškiausias ir greičiausias sprendimas problemai išnarplioti. Direktorei antrino ir vicemeras Mindaugas Jurčius, akcentavęs, kad, neišsprendus problemos, teisminiai ginčai užsitęstų, o tai nenaudinga nei laiko, nei finansiniu atžvilgiu.
Stringa įsipareigojimų vykdymas
Komiteto nariams nuveiktus darbus pristatė Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) direktorius Alvydas Viršilas. Vadovas kalbėjo, kad, jam tapus direktoriumi, dirbti buvę sunku, esą dalis kolektyvo buvo nusiteikę priešiškai. Dabar padėtis pamažu keičiasi. Nenorėję dirbti treneriai šalių susitarimu išėjo iš darbo, pradėta formuoti nauja komanda. Priimti trys nauji darbuotojai – Evaldas Jocys, Kęstutis Petkus bei Giedrius Budginas. Direktorius džiaugėsi, kad Plungės SRC dirba 25 treneriai: 9 turi nacionalines sporto trenerio kategorijas, 8 – Lietuvos sporto, 7 – sporto, 1 – tarptautinės kategorijos sporto treneris. Anot A. Viršilo, treneriams keliamas reikalavimas veiklą grįsti rezultatais, jei jų nebus, darbuotojų atlyginimai gali kisti. Direktorius pasakojo nuolat tikrinantis darbą, vaikų skaičių (į tai atsižvelgiama, skirstant krūvį) – šiemet centre sportuoja apie 680 vaikų.
A. Viršilas pateikė informaciją, kaip įgyvendinamas iš miesto seniūnijos perimtas įsipareigojimas sutvarkyti prie daugiabučių esančias aikšteles. Parodytos nuotraukas, iš kurių paaiškėjo, kad didžioji dalis lėšų panaudota prie mokyklų esančioms sporto bazėms atnaujinti. O tai, anot komiteto pirmininkės Elvyros Valerijos Lapukienės, esąs Tarybos sprendimo ignoravimas ir ne pats geriausias lėšų panaudojimo būdas, kadangi į aplinkos tvarkymą liko neįtraukta visuomenė. Esą visus darbus atliko SRC, o gyventojai liko nuošalyje.
E. V. Lapukienė teiravosi, kodėl nesugebama įsisavinti 14 000 Lt, kuriuos Taryba yra skyrusi aikštelėms atnaujinti. Praėjusiais metais lėšas vėlavo paskirstyti seniūnija, šiemet įpareigojimas perduotas Plungės SRC, tačiau aikštelių tvarkymas vėl stringa. „Labai gaila, kad ignoruojate Tarybos sprendimą. Ši programa inicijuota Sporto tarybos, patvirtinta vietos politikų. Kodėl tvarkomos mokyklų sporto bazės, o ne aikštelės prie daugiabučių? Jei pats tingite susirasti ir pasižiūrėti priimtus sprendimus, mes parodysime“, – piktinosi E. V. Lapukienė.
SRC vadovo nuomone, pagal šią programą tvarkomos labiausiai jaunimo lankomos vietos. Be to, už programos įgyvendinimą atsakingi SRC darbuotojai turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimus, tad darbai užsitęsė. A. Viršilas pažadėjo ateityje įtraukti visuomenę, skelbti konkursus, kaip buvo daroma keletą metų. Esą tai tik palengvintų SRC darbą. Kita vertus, už tokią mažą sumą vargu ar galima tikėtis didelių permainų.
Įsisenėjusi problema – sporto salės nuoma
A. Viršilas kalbėjo apie dar vieną įsisenėjusią problemą – „Žemaitijos suvenyro“ sporto salės nuomą. Anot jo, ankstesnio SRC direktoriaus pasirašyta nuomos sutartis labai paprasta, tad nėra galimybių išsireikalauti normalių darbo sąlygų. Šiuo metu ruošiama nauja sutartis, kurioje salės savininkui numatomos sankcijos, jei patalpose būtų per žema temperatūra, nebūtų elektros ar pan. Sporto salės nuoma, anot A. Viršilo, kainuoja 4 000 Lt per mėnesį, žiemos metu tenka dengti dar ir šildymo, elektros energijos išlaidos. Tad išeina apie 9 000 Lt. Sumokami nemaži pinigai, bet dirbti nevisada įmanoma – nėra elementarių sąlygų. Ruošiamoji sutartis – griežtesnė.
Pritarė
Komiteto nariai pritarė, kad Plungės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras partnerio teisėmis dalyvautų 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo projektų konkurse. Pasinaudojus norvegų parama, planuojama atnaujinti 13 sveikatos priežiūros kabinetų ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei Plungės technologijų ir verslo mokykloje. Tiesa, komiteto nariai minėtąją mokyklą siūlė išbraukti iš sąrašo, nes ji nepavaldi Savivaldybei. Esą Savivaldybė garantijų Plungės technologijų ir verslo mokyklai teikti negalėtų, tokio rašto reiktų prašyti iš ministerijos.
