Liepos 22 d. posėdžiavę Plungės r. savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariai diskutavo apie iš ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių fermos sklindantį kvapą. Beje, šis dusina ne tik Varkalių kaime gyvenančius žmones, bet pasiekia ir miestiečius.
Klausimas
administracijai
Dėl šios opios problemos komiteto narys Audrius Klišonis Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierle Eigirdienei buvo išsiuntęs paklausimą. „… jau keleri metai Plungės miesto Varkalių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojai skundžiasi nuolat pasikartojančiais nemaloniais kvapais, sklindančiais iš Varkalių gyvenvietėje esančio kiaulių komplekso. Šis klausimas ne kartą buvo svarstytas Plungės savivaldybės tarybos posėdžiuose, tačiau situacijos pasikeitimo gyventojai nejaučia…“, – rašoma kreipimesi.
Komiteto posėdžio metu A. Klišonis Savivaldybės administracijos direktorės prašė pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi praeitais ir šiais metais, kad problema būtų išspręsta. Komiteto narys domėjosi, ar buvo atlikti kvapų (teršalų) matavimai ir pan. Kadangi Savivaldybės ekologė šiuo metu atostogauja, į kilusius klausimus atsakymus paruošė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė. Be to, į posėdį atvyko ir Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus vedėjas Rimandas Kungys bei Plungės aplinkos apsaugos agentūros vadovė Irena Latakaitė.
Tyrimas – tik gavus skundą
Kaip sakė Ž. Bieliauskienė, kvapų kontrolės atlikimo pagrindus ir tvarką nustato Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro dar 2010 m. spalio 4 d. įsakymu. Anot specialistės, šiose taisyklėse nurodoma, kad kvapų kontrolė atliekama, gavus asmens ar grupės asmenų skundą. „Visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad nei 2013 metais, nei šiais gyventojų skundų dėl smarvės nebuvo“, – sakė Ž. Bieliauskienė. O Savivaldybės administracijos skundai ar prašymai netinka. Anot specialistės, Varkalių bendruomenė kreipėsi tik dėl to, kad nebūtų duotas leidimas biojėgainės statybai.
R. Kungys Ž. Bieliauskienės žodžius patvirtino – gyventojų skundų iki šiol negauta. Komiteto nariai buvo pasiryžę iškart po posėdžio parašyti skundą ir, po juo pasirašius, įteikti Visuomenės sveikatos centro atstovui. Tačiau R. Kungys paaiškino, kad, teikiant skundą, nepakanka tik pasiskųsti dėl nemalonaus kvapo. Anot jo, skundas priimamas ir nagrinėjamas tik tada, kai jame nurodomas pareiškėjo vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kontaktiniai duomenys. Taip pat skunde būtina nurodyti ir kvapų skleidėjo pavadinimą, adresą, kur vykdoma veikla. Be viso to, reikia aprašyti kvapo pobūdį, laiką, kada jis intensyviausias ir kada būtų galima atlikti kontrolę. Tačiau ir tai dar ne viskas. Pasak Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus vadovo, pirmiausiai bus žiūrima, ar ūkininkas vykdo veiklą, laikydamasis keliamų reikalavimų. Jei paaiškės, jog ne – kvapų kontrolės tyrimas nebūtų atliekamas. „Kvapai buvo ir bus, kol ten nepasikeis tvarka. Detaliajame plane toje vietoje fermos net nenumatytos. Be to, ir su ūkininku negalime pasikalbėti“, – aiškino R. Kungys.
Reziume
I. Latakaitė stebėjosi, kad per tiek laiko Visuomenės sveikatos centrui gyventojai nesiskundė. „Mes kiekvieną savaitę sulaukiam. Žmonės mus ir keikia, ir pyksta. Stumdome vieni nuo kitų. Pasigailėkime žmonių ir dirbkime, surėmę pečius“, – ragino ji susirinkusiuosius. Kaip sakė specialistė, ūkininkui aplinkosaugininkai jau yra surašę ne vieną protokolą, ir baustas K. Baginskas ne kartą, bet padėtis nesikeičia. I. Latakaitė užsiminė, kad Varkaliuose kvapas sklinda ne tik iš K. Baginsko kiaulių fermų, bet ir iš gyvenvietėje esančių miesto nuotekų valymo įrenginių.
A. Klišonis taip pat stebėjosi, kodėl Savivaldybės administracijos Visuomenės sveikatos centrui pateiktas prašymas negali būti traktuojamas kaip gyventojų prašymo perteikimas. Bet… tokios taisyklės. Komiteto nariai svarstė, kad kažkokiu būdu reikia pasikviesti ūkininką ir kalbėtis su juo – ką daryti, kad smarvė nebekankintų netoliese gyvenančių žmonių. Pasigirdo siūlymų patiems nuvykti į fermas, susitikti su ūkininku, pasižiūrėti, kaip jis tvarkosi, žinoma, jei tik K. Baginskas sutiks ir į savo valdas įsileis nekviestus svečius. „Jau keletą metų kalbame, bet niekas nejuda į priekį. Reikia pagaliau braukti brūkšnį ir pradėti kažką daryti“, – baigė diskusijas komiteto narys Juozas Šlepetis.
Žinant, kad ūkininkas nevisada atsiliepia į kvietimus, raginimus pasikalbėti ir ieškoti būdų problemai spręsti, abejotina, kad padėtis greitai pasikeis. O kol Visuomenės sveikatos centras gaus konkretų skundą, teks kentėti ir su lengva sarkazmo gaidele sau sakyti „smarvė ne karvė – nenudurs“.
