Praėjus 25 metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, esame demokratiškos, europietiškos šalies gyventojai. Turėtume džiaugtis, tačiau visuomenėje dažnai pasigirsta ir neigiamų šalies raidos vertinimų. Ar nemenkiname be reikalo savo pasiekimų? O gal kartais, paskendę kasdienybėje, tiesiog nepastebime teigiamų pokyčių? Kaip Lietuvą šiandien mato Europos Parlamento narys, dirbantis ALDE (liberalų) politinėje grupėje Antanas Guoga, teiravosi žurnalistas Vidmantas Gaižauskas.
– Taigi, kokia šiandien jums atrodo Lietuva?
– Man šiandieninė Lietuva – šalis, kuria galime didžiuotis. Pažiūrėkime, kiek daug jau esame padarę, kiek toli nuėjome per tuos 25-erius metus. Iš okupuotos, ekonomiškai nustekentos provincijos tapome demokratiška, šiuolaikiška valstybe, kurios balsas girdimas ir vertinamas tarptautinėje arenoje. Be abejo, yra problemų, kurias reikia spręsti, ypač ekonominių. Bet kas tų problemų neturi! Ko mums šiandien visiems labiausiai reikia, tai daugiau pozityvaus mąstymo, veržlumo ir nusiteikimo dirbti. Yra aiškūs sprendimai, kurių reikia imtis, kad visiems čia gyvenantiems būtų geriau. Tik reikia daugiau ryžto tiems sprendimams įgyvendinti. Kiekvienas turime dėl savo šalies padaryti, ką galime. Ir Lietuva tikrai bus geresnė šalis visiems.
– Dažnai Lietuvoje mes laukiame, kad valstybės reikalais pasirūpins valdžia, o plačioji visuomenė, paskendusi kasdieniuose reikaluose, apie šalies ateitį pagalvoja tik prieš rinkimus ar šventes.
– Būti pilietiškai aktyviems yra nepaprastai svarbu. Aktyvūs piliečiai reiškia, kad valstybė tampa brandi. Yra daugybė pilietinių iniciatyvų, prie kurių prisidėti gali visi norintieji. Pavyzdžiui, šiomis dienomis mano paramos fondas drauge su Lietuvos kariuomene pradeda informacinę kampaniją, kurios metu raginsime piliečius skirti 2 procentus nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei. Labai paprasta. Neatverdami piniginės finansiškai paremiate savo šalies ginkluotąsias pajėgas, taip pat išreiškiate pilietinę poziciją, kad jums rūpi jūsų šalies saugumas. Pernai mano fondas jau rėmė kariuomenę. Šiemet taip pat remsime ir raginsime visus prisijungti. Daugiau informacijos, kaip tą padaryti, galite rasti interneto svetainėje www.guoga.lt/parama.
– Ar mano skirti 2 procentai nuo GPM gali ką nors pakeisti tokioje didelėje Krašto apsaugos sistemoje?
– Taip, gali ir keičia labai daug. Šiemet gyventojų skirtas lėšas Lietuvos kariuomenė panaudos šiuolaikinei moderniai technikai įsigyti. Nuspręsta, kad bus perkami kolimatoriniai (optiniai) taikikliai automatiniams ginklams, taip pat naktinio matymo prietaisai. Paprastas pavyzdys – tereikia 50 vidutines pajamas gaunančių šalies dirbančiųjų, pervedusių 2 proc. nuo sumokėto GPM, kad būtų nupirktas moderniausias, inovatyvus optinis taikiklis. Svarbus kiekvienas euras. Be to, kuo daugiau bus remiančiųjų, tuo stipresnį emocinį palaikymą parodysime. Visiems kariams, ant uniformos nešiojantiems Lietuvos vėliavos ženklelį, labai svarbu jausti, kad žmonės jais pasitiki ir juos remia.
– Jau kad prakalbome apie šalies saugumą, tai pakalbėkime plačiau. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netyla diskusijos dėl šauktinių grąžinimo. Kokia Jūsų nuomonė?
– Vienareikšmiškai pasisakau už. Mūsų dabartinė kariuomenė šiuolaikiška, profesionali, gerai vertinama tarptautinių partnerių. Bet, aišku, pajėgumų dar trūksta. Valstybė neturi tiek finansų, kad suformuotų vien profesionalią kariuomenę. Aš
pats eisiu tarnauti, jei tik prireiks. Džiaugčiausi, jei mano vaikai tarnautų Lietuvai.
Šiandien į privalomąją tarnybą kviečiamas jaunimas. Tai – puiki proga sustiprėti fiziškai ir dvasiškai, įgyti patirties. Jaunas žmogus po mokyklos baigimo ne visuomet būna apsisprendęs, kuriuo keliu nori pasukti. Tai galimybė išgryninti savo siekius. O ir motyvacinės priemonės atitarnavusiems kariuomenėje yra išties geros: ir parama mokant už tolesnes studijas, ir pirmenybė stojant į aukštąsias mokyklas, ir pliusai darbinantis valstybės tarnyboje, ir kt. Aš pats, rinkdamasis darbuotojus, pirmenybę teikčiau tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje kandidatui, nes tarnybos metu įgaunama tvirtybė ir streso valdymo patirtis neįkainojama. Ankstesnė patirtis rodo, kad didelė dalis jaunuolių, pabuvusių šauktiniais, būtent kariuomenėje atranda savo pašaukimą ir lieka profesionaliai tarnauti šaliai.
– Bet šiuo klausimu visuomenėje sklando įvairių nuomonių.
– Nereikia bijoti. Juk tai sava kariuomenė, ne ta, svetima, kurią mano ir vyresnės kartos prisimena iš sovietinių laikų. Mes taip visko bijome. Bijome šauktinių, bijojome euro. Ir pažiūrėkite – tie patys politikai, kurie gąsdino mus euru, dabar kiršina visuomenę ir dėl šauktinių temos. Sakoma, neva reikalingas referendumas… Tokios kalbos skamba lyg tiesiai iš Kremliaus bokštų. Tiesą pasakius, manau, kad Rolandas Paksas, kuris taip gąsdino žmones, jog įvedus eurą Lietuvoje viskas pabrangs, dabar turėtų atsiprašyti. Tas pats bus ir su gąsdinančiomis kalbomis apie šauktinius. Neabejoju, kad įvedama šauktinių kariuomenė paruoš profesionalioje kariuomenėje pasiryžusių tarnauti karių kartą.
– Nors Europos Parlamente dirbate daugiau ekonominius klausimus sprendžiančiame Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, pilietiškumo ir šalies saugumo temos Jums nėra svetimos?
– Pilietiškumo jausmas mano giminėje visuomet buvo labai tvirtas. Ir man tas perduota. Mano giminėje buvo partizanų, kurie aktyviai priešinosi okupacijai. Nenoriu, kad mūsų kartai ar mūsų vaikų kartoms tektų „eiti į miškus“ kariauti. Todėl imuosi pilietinių iniciatyvų, finansiškai prisidedu prie mūsų karinio saugumo. Be to, ir savo parlamentinėje veikloje matau labai aiškią sąšauką su saugumo temomis. Juk šalies saugumas ne tik karinis. Šalies augimui nepaprastai svarbus ir ekonominis saugumas. Ta kryptimi dirbame ir Europos Parlamente, ir su kolegomis iš Liberalų sąjūdžio Lietuvoje. Pavyzdžiui, kad ir mano veiksmai ginant Lietuvos vežėjus tiek nuo Rusijos embargo pasekmių, tiek nuo kitų ES valstybių protekcionistinių veiksmų. Tokie žingsniai taip pat lemia saugumą – verslo, tvaraus ekonomikos augimo saugumą. Visa tai yra susiję. Ir ne tik mano ar kitų politikų darbai čia svarbu. Svarbu kiekvieno piliečio indėlis į bendros ir saugios mūsų šalies gerovės kūrimą.
