Pirmadienį Plungės rajono savivaldybėje surengtas Ekstremalių situacijų komisijos, kuriai pirmininkauja Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, posėdis. Pagrindinė jo tema – afrikinis kiaulių maras. Posėdyje dalyvavo kaimo seniūnijų seniūnai, Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus, Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai.
Ligoms sienų nėra, taigi ir afrikinis kiaulių maras, „peržengęs“ valstybinę Lietuvos sieną, jau plinta po mūsų šalies savivaldybes. Kaip susirinkusiesiems sakė Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius, karantinas paskelbtas Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Trakų, Šakių ir Druskininkų savivaldybėse. Mes esame tolėliau, tačiau tikimybės, kad maras gali pasiekti ir Plungę, visiškai atmesti nereikėtų.
Pasak specialisto, š
i liga Lietuvoje kol kas plinta tik laukinėje populiacijoje – tarp šernų. Kiaulių fermose ligos atvejų kol kas neužfiksuota. Didžiausia blogybė, kad vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro nėra. Mirtingumas – šimtaprocentinis. Taigi, jei liga „įlįstų“ į kurią nors kiaulių fermą, visi gyvūnai kristų, o tai – didžiuliai nuostoliai. Vienintelė paguoda, kaip sakė viršininkas V. Gailius, – žmonės šia liga neserga, ji mums nepavojinga. Tačiau galime likti be šernų ir kiaulių.
Anot V. Gailiaus, prevencines priemones dėl afrikinio maro privaloma taikyti tik tose fermose, kuriose auginama daugiau nei 10 kiaulių. Konstatuota, kad Plungės rajone kiaulininkystė nėra ypatingai populiari. Dvi dideles fermas turi tik ūkininkas Kazimieras Baginskas, Varkalių fermoje per 2013 metus laikęs 3 572 gyvulius, Kulių – 741. Be K. Baginsko, yra dar du ūkininkai, turintys daugiau nei 10 kiaulių. Visų kitų fermos kur kas mažesnės – kiti 276 rajono ūkininkai iš viso laiko tik 997 kiaules, vidurkis – 3,6 gyvulio kiekvienoje fermoje.
„Sausio 24-ąją, vos tik sužinojome, kad minėtojo maro atvejai užfiksuoti ir Lietuvoje, išsyk – tą pačią dieną – aplankėme visas fermas, kuriose – daugiau nei 10 kiaulių. Vykome patikrinti, ar laikomasi apsaugos priemonių. Jokių pažeidimų neaptikome“, – pasakojo V. Gailius. O kokios tos apsaugos priemonės? Pasak viršininko, būtina aptverti fermos teritoriją, laikyti uždarytas pastato duris, neįleisti į vidų pašalinių asmenų.
Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus vadovas Rimandas Kungys domėjosi, kaip būtų utilizuojama gaišena, jei tas pavojingasis maras įsisuktų į kurią nors fermą. Ar kritę gyvuliai būtų užkasami, ar gabenami į utilizacijos įmonę Rietave? V. Gailiaus teigimu, nuo maro nugaišusios kiaulės būtų apdorojamos specialiais chemikalais ir užkasamos į žemę – toks nurodymas jau nuleistas iš viršaus. Išgirdę „verdiktą“, kaimo seniūnai sunerimo: o kas, jei užkratas pateks į gruntinius vandenis? V. Gailius susirinkusiuosius ramino: „Jau seniai sukurtos metodikos ir yra garantijos, kad užkratas į vandenį nepateks“.
Posėdyje dalyvavusi Aplinkos apsaugos agentūros viršininkė Irena Latakaitė tokiam sumanymui iškart prieštaravo. Anot jos, suprantama, kad iš kokio Alytaus ar Lazdijų gaišenos į Rietavą negabens, bet iš Plungės – tik į UAB „Rietavo sanitarinė veterinarija“. „Negi gaišenas kastume į žemę, kai šalia turime utilizavimo įmonę. Manau, liktume nesuprasti“, – sakė I. Latakaitė.
Klausimą iš serijos „kas būtų, jeigu būtų“ viršininkui uždavė ir Nausodžio seniūnijos, kurioje fermą įsteigęs K. Baginskas, seniūnas Darius Preibys. Pastarasis norėjo sužinoti, kokių veiksmų būtų imtasi, afrikinį kiaulių marą diagnozavus K. Baginsko fermoje. Pasak A. Gailiaus, diagnozavus ligą, kiaulių skaičių fermoje reikia sumažinti… iki nulio. Taigi visi gyvuliai būtų išnaikinti, patirtus nuostolius ūkininkui atlygintų valstybė.
„O ferma? Ar ją reikėtų uždaryti ir likviduoti?“ – klausė seniūnas. V. Gailius atsakė, kad galbūt tokiu atveju tektų uždaryti ir fermą. Nors tokios ligos niekas niekam nelinki, bet susirinkusieji leido sau patyliukais pajuokauti, kad užkratas būtų būdas atsikratyti varkališkiams ir plungiškiams grynu oru kvėpuoti neleidžiančios fermos.
Aplinkosaugininkų viršininkė I. Latakaitė sakė, kad jų tarnyba į šį reikalą mažiausiai įsivėlusi. Mat, jei būtų diagnozuota liga, darbo turėtų Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei medžiotojai. Beje, pastarieji darbo jau ėmėsi. I. Latakaitės žiniomis, iki sausio 26 dienos Plungės ir Rietavo savivaldybių teritorijose jau buvo iššaudyta 51 proc. šernų, kurių 2013-2014 metų sezoną suskaičiuota 2 020. „Tokia tvarka, ir šernus tenka naikinti. Jei mūsų medžiotojai nesiims, bus atsiųstos komandos, o šios ir šernus pasiims, ir dar 250 litų kompensacijas“, – kalbėjo I. Latakaitė.
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadas Zenonas Vaištaras akcentavo, kad šernų populiacija ir taip nuolat mažinama. Pastarieji medžiojami nuo gegužės iki kovo ir „ilsisi“ tik porą mėnesių. Dabar teritorijose, kur paskelbtas karantinas, liepiama išnaikinti visus šernus, kitur 10 proc. leidžiama palikti. „Mes nesam už tai, kad būtų išnaikinti visi šernai. Bet tikrai žinome, kiek jų turime – kiek paršavedžių, kiek paršelių, ir esame pasiruošę įvykdyti reikalavimus“, – kalbėjo Z. Vaištaras.
V. Gailiaus teigimu, kelti „vajaus“ nereikėtų – juk liga seniai žinoma, veiksmų planai, kurių reikėtų imtis, aiškūs, tad, specialisto teigimu, jokios ypatingos padėties nėra. Juolab kad iki mūsų tam afrikiniam kiaulių marui dar tolokai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas dar kartą akcentavo, kad žmogui ši liga nepavojinga. O ir minėtuoju maru sergančių kiaulių ar šernų mėsos vartojimas neribojamas – termiškai apdorojus (70 laipsnių C temperatūroje), ją galima valgyti.
