
Rugsėjo 29–spalio 1 dienomis Airijos Kilarnio miestelyje vyko kasmetinė EUROPARC federacijos konferencija.
EUROPARC federacija – tai prieš daugiau kaip 40 metų įkurta organizacija, vienijanti visos Europos saugomomis teritorijomis besirūpinančias organizacijas. Šiuo metu federacijai priklauso 365 organizacijos iš 36 Europos šalių, tarp kurių yra ir šešios iš Lietuvos – Žemaitijos ir Kuršių nerijos nacionalinių parkų direkcijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija bei Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija. Šiemet konferencijoje mūsų šaliai atstovavo Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direktorius Ramūnas Lydis.
Kaip jau tapo tradicija, kasmetinėje EUROPARC federacijos konferencijoje yra nagrinėjama tema, aktuali visoms Europos saugomoms teritorijoms. 2014-aisiais buvo pasirinkta tema „Saugomų teritorijų vertės nustatymas“.
Per visą pasaulį nuvilnijusios ekonominės krizės pasekmės jaučiamos iki pat šiol, todėl šalių vyriausybės privalo aiškiai įvertinti, kokios valstybės funkcijos yra pačios svarbiausios, turinčios didžiausią poveikį visuomenės saugumui, sveikatai, klimato kaitai. Jau nuo saugomų teritorijų įsteigimo pradžios buvo aišku, kad šios teritorijos yra svarbios siekiant išlaikyti biologinę, kraštovaizdžio įvairovę, kultūros paveldą ateities kartoms. Tačiau iki šiol nei Lietuvoje, nei didžiojoje Europos dalyje nebuvo išsamių diskusijų, kokią įtaką saugomos teritorijos daro regiono ar net visos šalies ekonomikai. Lietuvos visuomenėje yra paplitęs stereotipas, kad saugomos teritorijos buvimas ne skatina ekonominį vystymąsi, bet kaip tik jį stabdo. Tačiau ar iš tiesų taip yra?
Lietuvoje metodikos, kaip nustatyti saugomos teritorijos įtaką regiono ir šalies ekonomikai, kol kas nėra. Tokių metodikų neturi ir daugelis kitų Europos šalių. Tačiau yra keletas gerų pavyzdžių, kaip gali būti vertinama saugomos teritorijos reikšmė. Štai per EUROPARC konferenciją puikų, detalų pranešimą perskaitė Liisa Kajala iš Suomijos. Ji atstovauja Suomijos saugomomis teritorijomis besirūpinančiai organizacijai „Metsähallitus“. Pagal parengtą metodiką apskaičiavę Suomijos nacionalinių parkų indėlį į šalies ekonominę gerovę, jie nustatė, kad 2013 metais nacionaliniai parkai generavo daugiau kaip 115 mln. eurų. Kitaip sakant, apskaičiuota, kad kiekvienas įdėtas euras į saugomą teritoriją duoda 10 eurų ekonominę grąžą. Tai iš tiesų svarus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą. Suomijos ekonominės vertės skaičiavimo modelis paruoštas pagal JAV nacionaliniuose parkuose naudojamus metodus, papildant juos Vokietijoje taikoma praktika ir adaptuojant Suomijos sąlygoms. Įdomu tai, kad ekonominės vertės skaičiavimo esminis rodiklis yra lankytojų skaičius, kuris nustatomas naudojant elektroninius skaičiuotuvus ir papildant duomenis apklausų duomenimis, gaunant informaciją iš turizmo paslaugas teikiančių organizacijų. Nuo šių metų Suomijoje pradedamas taikyti ir saugomų teritorijų įtakos visuomenės sveikatai vertinimas.
Matydami gerus užsienio pavyzdžius, kaip nustatoma saugomų teritorijų vertė, tikimės, kad ir Lietuvoje bus parengtos atitinkamos metodikos, apskaičiuota kiekvienos saugomos teritorijos sukuriama ekonominė vertė. Tai leis galutinai paaiškinti visuomenei, kodėl yra svarbios saugomos teritorijos, kodėl reikia investuoti valstybės lėšas saugomoms teritorijoms tvarkyti ir joms pritaikyti lankymui.