
Plungiškė dainininkė Aistė Smilgevičiūtė jau nemažai metų garsina Plungės kraštą. Jos repertuaras – folklorinė muzika, džiazas, poprokas. Nuo 1996 m. – grupės „Skylė“ narė. Taip pat dalyvauja įvairiuose folkloro, kitos netradicinės muzikos projektuose. 1999 m. A. Smilgevičiūtė atstovavo Lietuvai Eurovizijoje Izraelyje – su folklorine daina „Strazdas“.
Visai neseniai Aistė ir grupė „Skylė“ išleido naują albumą, tad nusprendėme pasidomėti, kaip gi atlikėjai sekasi visus užgulusios krizės metu.
– Sakyčiau, neblogai: koncertuojame, žmonės į pasirodymus renkasi, rengiame naują programą. Kai kurios sąlygos sunkesnės, bet tai mūsų negąsdina ir verkšlenti nėra jokio pagrindo.
– Ar sėkminga jūsų naujausio albumo „Sapnų trofėjai“ prekyba?
– Jaučiu, kad klausytojų susidomėjimas albumu yra. Dėl prekybos – sunku pasakyti, juolab kad tai ne visai mano sritis, bet albumą platinantis tinklas „Bomba“ savo tinklalapyje skelbia, kad šiuo metu tai – perkamiausias albumas.
– Jūsų grupės muzika – labai savita. Kaip, Jūsų nuomone, pavyko sužavėti tiek daug žmonių?
– Galbūt pavyko užčiuopti kažkokią slaptą gyslelę, kuri veda į pačių įvairiausių žmonių širdis. Koncertuose publika – nuo vaikų iki senjorų – įvairių pažiūrų ir gyvenimo būdo žmonių. Galbūt klausytojas ilgisi nuoširdumo, šviesių spalvų, gero poetinio teksto…
– Kokių savybių labiausiai reikia, norint pavergti publiką?
– Reikia tikėti tuo, ką sakai ir darai, skleisti šilumą… Kiekvienas, matyt, turi savo priemonių ir būdų. Charizmos reikia.
– Ar dar prisimenate savo pirmąjį išėjimą į sceną?
– Hm… Pirmąkart į sceną išėjau ne kaip dainininkė, o kaip mokyklinio dramos būrelio auklėtinė, „aktoriukė“… Spektaklis buvo apie dvi lėles, aš vaidinau vieną iš jų – dainuojančią lėlę. Kai dabar pagalvoju, simboliška… Žinoma, tai vyko Plungėje – tuometinėje 5–ojoje vidurinėje mokykloje.
– Ar vis dar jaudinatės ruošdamasi koncertui?
– Daugiau ar mažiau, bet jaudulys ir „stresas“ yra prieš kiekvieną, nors ir eilinį, pasirodymą. Manau, tai normalu.
– Kokia Jūsų nuomonė apie pastaruoju metu Lietuvos muzikos padangę užplūdusių atlikėjų bumą?
– Kažką, matyt, būsiu pražiopsojusi – prasilenkiam turbūt su tuo bumu.
– Ką manote apie muzikinius realybės šou?
– Televizinė kultūra diktuoja greitą ir paviršutinišką formatą. Manau, kad kūrybingą žmogų tai įspraudžia į rėmus. Galbūt toks ir yra dalyvio noras – išgarsėti bet kokia kaina ir bent vienam sezonui. Norisi tikėtis, kad buvo ir tokių, kurie sugebėjo gerai išnaudoti tokį startą.
– Kokie Jūsų mėgstami lietuvių muzikos atlikėjai (jei tokių yra)?
– Žinoma, yra. Vienų pasiklausau kolegiškai, kitų – savo malonumui, pavyzdžiui, aranžuoto folkloro grupės „Atalyja“. Kai kurios puikios per koncertus, pavyzdžiui, „Bix“…
– Kas Jums didžiausias autoritetas?
– Skirtingose srityse, matyt, skirtingai. Man autoritetas – žmogus, kuriuo galiu visiškai pasitikėti. Gera, kai tokių yra aplink. O didžiausias autoritetas vis dėlto Rokas Radzevičius – mano vyras ir kūrybinis bendražygis.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Leidžiu su šeima, draugais, važinėjame po Lietuvą, stengiamės pažinti jos kampelius. Laisvalaikis suplanuotas, bet kartais norėtųsi ir be jokio plano padrybsoti su knyga rankose.

– Nors daugiau kaip dešimt metų, praleistų Vilniuje, daro savo, bet nepamiršau, kaip gi galima? Tokia graži tarmė ir toks koziris!
– Ar apsilankote gimtojoje Plungėje?
– Taip, kas porą mėnesių, vasarą – dažniau.
– Gal planuojate artimiausiu laiku koncertuoti gimtinėje?
– Konkrečiai Plungėje ar artimose apylinkėse planų nėra. Tačiau visus kraštiečius kviečiu į naujo mūsų albumo pristatymo koncertus: lapkričio 28 dieną – Klaipėdos koncertų salėje arba gruodžio 5 dieną – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“.
– Kokie planai, susiję su muzika?
– Ateitis darbinga: repeticijos, albumo pristatymo turas po Lietuvą. Rengiame naujas autorines dainas Lietuvos laisvės kovotojų partizanų tema, planuojame įrašus pradėti dar šiemet.
Kalbino Kristina LIEBUTĖ