„Plungės“ laikraštyje jau ne kartą rašėme apie Telšių gatvės gyventojų siekį turėti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus. Tokia galimybė jiems šviečiasi – kai už Europos Sąjungos lėšas bus pradėta įgyvendinti Plungės miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Nežinia tik, kuomet tie darbai bus pradėti. Viskas priklauso nuo Savivaldybės tarybos malonės – kurioje sąrašo vietoje Telšių gatvė, kuri yra viena iš seniausių ir didžiausių mieste, atsidurs. Gyventojai nepailsdami kaunasi, kad patektų bent į penktąją vietą eilėje.
Šių metų sausio 29 dieną Savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtino Plungės miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros objektų sąrašą ir darbų vykdymo eiliškumą. Telšių gatvė tame sąraše įrašyta devintuoju numeriu. Prieš tai girdėję, kad bus ketvirtieji, Telšių gatvės gyventojai eiliškumo pakeitimu, apie kurį sužinojo perskaitę spaudoje, pasipiktino.
Žmonės turi savo nuomonę. Anot jų, būtina atsižvelgti į tai, kad Telšių gatvė – viena iš seniausių ir ilgiausių, joje gausu gyventojų, be to, visai šalia – Babrungas, į kurį suteka nemaža dalis tos gatvės gyventojų nuotekų. Na, o vienas iš svarbiausių argumentų – kad žmonės gyvena žemiau nei kapinės, todėl maistui negali naudoti savo šulinių vandens.
Nutarę netylėti, gyventojai pirmiausiai kreipėsi į merę Elvyrą Valeriją Lapukienę. Ši žmones pakvietė ateiti ir savo nuomonę išsakyti vasario pabaigoje vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu. Gyventojai taip ir padarė. Tuomet jų balsas lyg ir buvo išgirstas – nutarta sąrašą grąžinti į komitetus, persvarstyti ir tvirtinti iš naujo.
Į praėjusią savaitę vykusį Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį buvo pakviesti ir gyventojų atstovai. Jie vėl stojo ginti savo interesų, dar kartą išdėstė savo nuomonę. „Negalite laikyti mūsų be geriamojo vandens! Nesąžininga likimo valiai palikti tas gatves, kurios teršia Babrungą!“ – piktai kalbėjo žmonės. Ypač juos piktino tas faktas, kad Varkalių kaimo gatvės, kurios, gyventojų nuomone, visai neturėtų patekti į tvarkomųjų sąrašą (nes tai Plungės miesto vandentvarkos projektas), yra pakilusios į ketvirtąją vietą. „Kuo to kaimo gyventojai už mus geresni?“ – klausė atėjusieji.
Anot Vietos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Arvydo Liutikos ir kai kurių komiteto narių, žmonės be reikalo piktinasi. Jonas Varkalys sakė norįs gyventojus informuoti, kad tas eiliškumas nieko nereiškia. „Ta eilė – tik formalumas. Pinigų gali nelikti nebent tiems, kurie yra pačioje sąrašo apačioje. Kiti tikrai bus tvarkomi. O naudotis vis vien visi kartu pradės. Nes tik tada, kai projektas bus iki galo įvykdytas, tinklai vienu metu bus paleisti eksploatuoti“, – tikino J. Varkalys.
Pastarajam oponavo merė E. V. Lapukienė: „Eiliškumas svarbus. Ir dar kaip! Mat ką tik sužinojome, kad projekto lėšos gerokai apkarpomos – iš 50 milijonų liks apie 37 milijonai litų. Taigi pinigų daug kam nebeliks. Ir kuo žemiau sąraše būsi, tuo didesnė tikimybė, kad projektas tavęs nepasieks.“ Ši informacija daug kam buvo naujiena ir ne vieną suglumino.
Diskusija vyko toliau. Komiteto narys Robertas Endrikas palaikė gyventojų pusę – būtina atsižvelgti į kvartalų senumą. Be to, svarbūs ir ekonominiai rodikliai, kurie labai skirtingi: atvesti tinklus iki vieno vartotojo Rietavo gatvėje kainuos 19 tūkstančių litų, o, pavyzdžiui, P. Pukio gatvėje – net 102 tūkstančius. Kodėl pradedam nuo brangiausių?“ – klausė R. Endrikas.
To posėdžio metu kompromisas nesurastas, todėl nutarta po trijų dienų rinktis į UAB „Plungės vandenys“ ir ten tvirtinti galutinį sąrašą. Deja, ir ten sąrašas nepatvirtintas. Tikėdamiesi, kad bus išgirsti, Telšių gatvės gyventojai savo problemą išdėstė ir Seimo nariui Jurgiui Razmai. Ar jis padės, bus matyti.
Paskutinį žodį vėl tars Savivaldybės taryba, kuri į posėdį rinksis jau šį ketvirtadienį. Tada ir paaiškės, ar žmonių interesai politikams įdomūs, ar nelabai.
