Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija lapkričio 25-ąją organizavo išskirtinį renginį, kurio reikšmė ir svarba susijusi su mūsų valstybingumui nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimu. Tądien šioje mokymo įstaigoje vyko respublikinė konferencija „Mane įkvepia Mano Signataras“. Maloni žinia ir ta, kad konferencijos globėjas – europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis. Jis taip pat atvyko į Alsėdžius ir su renginio dalyviais dalijosi savo įžvalgomis apie Vasario 16-osios akto signatarus.
„Vasario 16-osios akto signatarų likimai yra nepaprastai pamokantys, jie liudija to meto realijas ir iššūkius. Tai daugiaplanės asmenybės. Tikiuosi, apie tai mes šiandien daug ir kalbėsime“, – konferencijos dalyviams sakė garbus svečias.
Svarbios sukaktys
Konferenciją „Mane įkvepia Mano Signataras“ moderavo Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Gramalienė. Ji, sveikindama gausų būrį pranešėjų ir svečių, pažymėjo, jog konferencija yra skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus 160-osioms gimimo ir 90-osioms mirties metinėms paminėti. Renginio tikslas – kad iš praėjusių laikų mus pasiektų tie veidai ir vardai, kurių pamiršti neturime, net jei jie gimę ir gyvenę visai kitame šimtmetyje.
Įdomu tai, kad konferencija subūrė tas švietimo įstaigas, kurios yra pavadintos signatarų vardais. Joje pranešimus skaitė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviai, aišku, ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos ugdytiniai. Prisijungė Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos auklėtiniai. Pasidžiaugta, kad konferencijoje dalyvauja ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos, Renavo dvaro atstovai.
„Bandysime šiandien rasti sąsajų ir su Renavo dvaru. Galbūt dėl šios konferencijos ateityje atsiras koks tarptautinis maršrutas Narutavičių takais, kuris drieksis ne tik per Alsėdžius, Renavą, bet gal ir iki pat Varšuvos ar kažkiek toliau“, – pažymėjo D. Gramalienė.
Globėjas – L. Mažylis
Kaip minėta, konferencija turėjo savo globėją – L. Mažylį. Profesoriaus dėka šiuo metu galima pamatyti istorinėje prezidentūroje Kaune eksponuojamą Vasario 16-osios akto originalą, kurį jis aptiko Vokietijoje. Beje, europarlamentaras pakvietė visus nepraleisti progos paskutinįsyk išvysti šį mūsų valstybei svarbų dokumentą, nes netrukus jis grįš ten, kur saugiai visus pastaruosius 99 metus išgulėjo – į Vokietiją.
„Bet galiu pasakyti, kad mano ir mano šeimos iniciatyva turėsime ilgaamžę – plieninę – Vasario 16-osios akto kopiją“, – užsiminė L. Mažylis.
Beje, akto popierinę kopiją turės ir Alsėdžių gimnazija – ją įstaigai padovanojo į konferenciją atvykęs profesorius.
Konferencijos dalyvius savo buvimu pagerbė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. „Žinojimas savo ištakų, šaknų, pagerbimas tų 20 žmonių, pasirašiusių aktą, yra labai svarbus. Juk kažkuria prasme jie atliko didelį žygį ir tuo metu prisiėmė didelę atsakomybę, nes juk ne visuomet tos pasekmės buvo malonios. Kiekvieno mūsų piliečio pareiga ką nors duoti savo valstybei. Norėtųsi palinkėti, kad mokyklų, pavadintų signatarų vardais, būtų daugiau. Kas, jei ne mes, gyvins mūsų istoriją, gyvins mūsų praeitį ir neleis demagogijoms, sklindančioms iš rytų pusės, užgožti mūsų minčių ir mūsų pasaulio? Tai, ką išgirsime šiandien konferencijoje, manau, įsirėš į mūsų atmintį“, – kalbėjo rajono vadovas.
Pasiklausyti konferencijos pranešimų nepraleido progos ir laikinai Alsėdžių seniūnijai vadovaujanti Lina Matuzienė, Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Alsėdžių bendruomenės pirmininkas ir Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Žydrūnas Purauskis. Beje, Alsėdžių bendruomenei konferencija „Mane įkvepia Mano Signataras“ yra labai svarbi, nes susijusi su miestelio kaip šiųmetės Lietuvos mažosios kultūros sostinės įgyvendinamų renginių programa.
Pranešimų gausa
Konferencijos dalyviai pristatė išties įdomių pranešimų apie signatarus. Tai pabrėžė ir prof. L. Mažylis, sakydamas, jog gimnazistų pristatymai yra perspektyvūs, nes į pranešimuose paliestas temas galima gilintis plačiau, ieškoti daugiau informacijos istoriniuose archyvuose ir kt.
Nuotolinį pranešimą apie tai, kaip jaunimą įkvepia prezidento ir signataro Aleksandro Stulginskio asmenybė ir darbai, pristatė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IIg klasės mokiniai.
Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos IVg klasės mokinys Tomas Smulkys pranešimą „If I could meet anu historical figure“ skaitė anglų kalba.
Net du pranešimai buvo skirti signataro Jurgio Šaulio asmenybei. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokiniai pasakojo apie signataro populiarumą. Sakoma, kad jis buvo populiaresnis net už prezidentą Antaną Smetoną.
Prof. L. Mažylis neslėpė, kad J. Šaulys yra vienas iš jo pačių mylimiausių signatarų, todėl su malonumu išklausęs dar vieną pranešimą – Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių Ernesto Anužio ir Manto Urniko – neslėpė susižavėjimo pirmą kartą išgirdęs faktą apie šio signataro išverstas knygas į lietuvių kalbą.
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos moksleivė Monika Zabitytė pristatė pranešimą apie signataro S. Narutavičiaus žmoną „Bekind every powerful man there is a strong woman“, o gimnazijos III klasės gimnazistai – kūrybinį darbą apie tai, kaip pasikeitė gimnazijos kasdienybė prieš penkerius metus jai suteikus signataro vardą. Gimnazijos septintokės Mantė Virketytė ir Greta Girkontaitė pristatė stendinį pranešimą „Partizanų kovų atspindžiai mokinių kūryboje ir simbolika“.
Apie laikotarpį, kai broliai Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai gyveno Renavo dvare, pasakojo Renavo dvaro muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.
Alsėdžių kraštas turi net du Nepriklausomybės Akto signatarus, tačiau tik vienas iš jų – S. Narutavičius – palaidotas Alsėdžių kapinėse. Kitas – Jonas Smilgevičius – amžinojo poilsio atgulęs Užvenčio kapinėse, alsėdiškiai apie jį informacijos turi mažiau. Muziejininkė ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytoja Jurgita Ivinskienė labai įdomiai išdėstė visą J. Smilgevičiaus biografiją.
Turės tęsinį?
Išklausius pranešimus pastebėta, jog kiekvienas Nepriklausomybės Aktą pasirašęs signataras yra vertas konferencijų, kad apie juos būtų kalbama, kad iš jų būtų mokomasi, nes jų gyvenimas iki šiol daugeliui jaunų žmonių tebėra pats tikriausias ir didžiausias pavyzdys.
Pasak D. Gramalienės, tikėtina, kad pati konferencija gali turėti tąsą, nes tikrai ne visi norintys suspėjo ir galėjo dalyvauti joje. „Žinome, kad vienas pranešimas yra pradėtas rašyti Mykolo Romerio universiteto studento, kuris nusprendė pažiūrėti į Stanislovą Narutavičių iš teisininko pusės, kokį jis yra palikęs palikimą teisinėje sistemoje. Taip pat turime vilčių, kad sulauksime pranešimo iš Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų studentų. Tai paliksime kitoms konferencijoms“, – užsiminė renginio moderatorė.
Vėliau konferencijos dalyviai buvo pakviesti susipažinti su Alsėdžiuose įsikūrusiu Pažinimo centru bei aplankytas Alsėdžių kapinėse esantis signataro S. Narutavičiaus kapas.
Comments 1