Pokalbis su muzikologe, grigališkojo choralo atlikėja Roma Kazlauskaite
Prieš metus grįžusi į gimtąjį miestą, Roma Kazlauskaitė nori plungiškiams perduoti tai, ką ilgus metus gyvendama sostinėje įgijo geriausia ir brangiausia. Šalia kitų sričių, kuriomis mūsų pašnekovė domisi ir į kurias gilinasi, viena jos ypač branginamų – grigališkojo choralo giedojimas. Vien jo studijavimui ir atlikimui Roma jau atidavė daugiau kaip penkiolika metų ir, atrodo, pamažu tampa šio nepaprastai unikalaus muzikos žanro skleidėja Plungėje.
– Kas yra grigališkasis choralas?
– Tai išgiedota malda ir tartum meilės giesmė Dievui, kuri nuramina pavargusią, blaškomą sielą. Grigališkasis choralas išskirtinis tuo, kad jis yra be galo seniai „gyvenantis“. Atsiradęs dar ankstyvaisiais viduramžiais, subrendęs VIII–IX a. Karolingų epochoje, pradėtas puoselėti vienuolynuose, amžių amžius gyvavęs visoje katalikiškoje Europoje ir JAV, po istorinių „nutilimų“ ir pakilimų jis visados vėl atgyja. Pirmąją pradžią grigališkojo choralo atgimimui Lietuvoje davė 1989 m. Vilniuje prie arkikatedros bazilikos įsikūręs grigališkojo giedojimo choras-studija, šiuo metu žinomas lotyniškuoju „Schola Gregoriana Vilnensis“ (Vilniaus grigališkojo giedojimo mokykla) pavadinimu.
Grigališkasis choralas yra glaudžiai susijęs su Bažnyčios liturgija, tai pats seniausias tradicinis Romos katalikų giedojimas. II Vatikano susirinkimo dokumentuose, kur kalbama apie muzikos vietą šv. Mišiose, netgi išskiriama tai, kad, pasirenkant liturgijai pagarbias muzikos formas ir instrumentus, pirmautų grigališkasis choralas ir vargonai. Choralinės giesmės muzikaliai „atpasakoja“ liturgijoje atliekamą veiksmą, jų tekstai – tiesiog sakiniai iš Šventojo Rašto, todėl jie taip artimai skamba per šv. Mišias. Choralo giedojimo knyga, kaip ir kunigų mišiolas, išdėstyta savaitėmis pagal Bažnyčios kalendorių. Giesmės, kurios liturgijoje skambėjo šią savaitę, vėl skambės tik po metų, maždaug tuo pačiu laiku. Taigi choralo repertuaras yra labai platus ir giedotojams kurį laiką tenka daug mokytis.
– Kokios yra grigališkojo giedojimo ištakos?
– Grigalinio giedojimo pavadinimas siejamas su popiežiaus šv. Grigaliaus (VI a.) vardu. Jis reformavo ir susistemino šį giedojimą, tačiau choralas nei atsirado, nei galutinai susiformavo šv. Grigaliaus laikotarpiu. Jo ištakos siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Istorijos šaltiniai teigia, kad himnas „Gloria…“ („Garbė Dievui aukštybėse…“) jau buvo giedamas II a. Choralo giesmės yra perėmusios ankstyvosios krikščionybės tautų muzikos, melodikos bruožų. Giesmės plėtojosi, buvo sisteminamos paraleliai taip, kaip formavosi pačios šv. Mišios ir kitos bažnytinės apeigos. Išbaigtą formą choralas, kokį jį girdime šiandien, įgavo VIII a., o pirmieji rankraščiai su muzikine notacija pasirodė tik X a. Ir vėliau nenustota kurti naujų melodijų, nes, įvedus naują katalikišką šventę, atsirasdavo ir naujų giesmių poreikis.
– Kaip Jūs pati pajutote troškimą atgaivinti ir giedoti grigališkąjį choralą? Kur teko to mokytis?
– Su choralu supažinau labai seniai. Jį studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tai buvo teorinės studijos, o praktines ir teorines žinias sujungiau Vilniuje, giedodama jau minėtame arkikatedros bazilikos chore „Schola Gregoriana Vilnensis“ ir Vilniaus universiteto „Schola Cantorum Vilnensis“ (lot. schola cantorum – giedojimo mokykla). Šiame chore giedojau kaip kantorė (solistė). Mes, choralistai, pirmaisiais choro įkūrimo metais su vadovais kas kiek laiko vykdavome į Prancūzijos Solesmes Šv. Petro benediktinų vienuolyną įsisavinti neiškreiptų choralinių žinių iš pirmų lūpų. Šis vienuolynas buvo ir tebėra svarbiausias pasaulyje choralo studijų, tyrinėjimo ir leidybos centras.
– Žinau, jog į gimtąjį miestą grįžote širdyje puoselėdama viziją čia ką nors gražaus ir kilnaus nuveikti, kad mažieji plungiškiai pamiltų šį žanrą. Pasidalykite savo svajonėmis.
– Šiuo metu manyje gyvena noras įgyvendinti savo seną svajonę – suburti čia, Plungėje, vaikų grigališkojo choralo kolektyvą. Vaikai yra ypač kūrybingos sielos, jie visada turi savo svajonių, talentų, tik kartais nežino, kuria linkme juos nukreipti. Per choro gastroles užsienio šalyse esu ne kartą girdėjusi, kaip vaikai gieda choralą. Tai yra nuostabu. Tokių angeliškų ir tyrų balsų suaugusieji jiems gali tik pavydėti. Vaikai greičiausiai išmoksta choralines melodijas ir, skirtingai nuo suaugusiųjų, mėgsta kūrinius atlikti mintinai. Jie tarsi perima visas „šventas“ – galima taip pasakyti – choralo savybes: per tūkstančius metų nugludintas melodijas, skambesio gylį ir dvasingumą, kūrinių formos tvirtumą ir nekintamumą ir „pasodina“ savyje, taip tapdami džiugesniais, labiau pasitikinčiais ir disciplinuotais žmonėmis. Grigališkojo choralo mokymasis apima daugelį vaiko lavinimo sričių. Kalbant apie muzikinį lavinimą, vaikai įgyja muzikos teorijos, dainavimo, dirigavimo žinių. O iš kitos pusės, ugdomos vaiko, kaip asmens, vertybinės savybės: kūrybingumas, dėmesio sukaupimas, pasitikėjimas, nuolankumas, dvasingumas.
Esu iš arčiau susipažinusi su vaikų grigališkojo choralo mokymo programomis, vykdomomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje, ir Vengrijoje. Vienos iš vaikų choralo mokyklų atsiradimo Kalifornijoje idėja priklauso lietuvių kilmės kunigui Tėvui Robertui Skeriui, o Budapešte, Vengrijoje, beveik visą savo gyvenimą ugdydamas grigališkojo choralo atlikėjų kartas – nuo vaikų iki suaugusiųjų – paskyrė iškilus muzikologas, profesorius, choro „Schola Hungarica“ įkūrėjas šviesaus atminimo Laszlo Dobszay. Jaučiuosi pakylėta, kad man su jais abiem, kaip pakviestais lektoriais, teko susitikti grigališkojo choralo stovyklose Kražiuose.
Vasaros atostogoms perkopus į antrąją pusę, norėčiau pakviesti visus 7–11 metų amžiaus vaikų tėvelius pasvarstyti ir apsispręsti, kurie iš jų norėtų leisti savo atžalas pradėti mokytis grigališkojo choralo, šio nuostabaus giedojimo. Vaikų mokymosi tolesnis tikslas – įgyjant įgūdžių ir praktikos, formuoti naują grigališkąjį chorą Plungėje. Vaikų užimtumas būtų: kassavaitinės repeticijos per mokslo metus, pasirodymai-koncertai, giedojimas šventinėse Mišiose Plungės bažnyčioje, susitikimai su kitais muzikuojančiais bendraamžiais. Jeigu atsirastų norinčiųjų, kviečiu kreiptis į mane tel. 8 618 49117.
– Ačiū už pasidalijimą mintimis, patirtimi ir gražia vizija. Tepadeda Dievas jai išsipildyti.
P. S. Grigališkąjį choralą, giedamą R. Kazlauskaitės, galime išgirsti kiekvieną ketvirtadienį per vakaro šv. Mišias Plungės bažnyčioje.