Daugumoje Kalėdų legendų minimi angelai. Populiariausiose istorijose jie yra Dievo pasiuntiniai, vaidinantys svarbų vaidmenį Jėzaus Kristaus gimimo istorijoje. Jie įkūnija dangaus būtybes su sparnais ir aureole. Sparnai simbolizuoja nemirtingumą, dorybę, taiką, meilę, švarumą, nekaltumą, aureolė reiškia dangišką kilmę. Daugelis pasakojimų yra apie angelų gerus darbus, padarytus žmonijos labui.
Jėzaus gimimo istorijoje ypatingas vaidmuo tenka arkangelui Gabrieliui. Būtent jis pranešė Švč. Mergelei Marijai, kad ji pagimdys kūdikį. Tikima, kad arkangelas Gabrielius atėjo pranešti Juozapui apie jo sužadėtinės dieviškąją motinystę ir tai, kad jis turės būti žemiškuoju tėvu Dievo Sūnui, kuriam pats suteiks Jėzaus vardą. Taip pat tikima, kad šis Dievo pasiuntinys pasirodė piemenims ir jiems apreiškė apie Išganytojo gimimą: „Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 10–12).
Džiugi angelų giesmė „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms“, suskambusi Šventąją naktį, skelbė, kad Dievas mus myli. Sužinoję apie Jėzaus Kristaus gimimą, jie buvo įpareigoti skristi arčiau žemės ir giedoti giesmes, kurios buvo girdimos Danguje ir žemėje.
Arkangelas Gabrielius, vadinamas Viešpaties angelu, dar kartą pasirodė Juozapui sapne iškeliavus išminčiams ragindamas: „Imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13).
Vienos Kalėdų legendos pasakoja apie angelus, kurie skrenda pasveikinti gimusio Išganytojo, kitose šie mieli Dievo pasiuntiniai lanko vaikus, slapčia palikdami jiems dovanų.
Paprašėme mūsų miesto vaikus pabandyti įsivaizduoti, ką į Betliejų skubantis angelas matė Plungėje, kaip čia šeimos ruošiasi Jėzaus Gimimo šventei.
Vaikų mintys pradžiugino – kaip gražiai jie supranta tikrąją Kalėdų švenčių prasmę.
Karina: „Kartą mūsų Plungę aplankė Jėzaus Kristaus pasiųstas angelėlis. Skrisdamas aplink miestą pamatė papuoštą gražią eglutę. Pabuvęs prie eglutės, angelėlis nusprendė skristi į bažnyčios vidų, atsiklaupė ant altoriaus ir palaimino ten esančius žmones. Tada toliau leidosi į kelionę. Palaiminęs visus šio miesto žmones, angelėlis jautėsi ramus ir laimingas, nes žinojo, kad visi jie per Kalėdas bus sveiki ir laimingi. Dar kiek pabuvęs Plungėje, angelėlis išskrido į kitus miestus ir miestelius skleisti šilumos ir gėrio.“
Auksė: „Virš Plungės praskrido angelas ir pamatė šeimą, kuri šventė Kalėdas. Jie buvo tokie laimingi! O jis niekada neturėjo šeimos… Parskridęs į Dangaus karalystę, papasakojo jos gyventojams apie tai, kas jį sujaudino žemėje. Angelėlis labai norėjo gyventi toje šeimoje. Netikėtai jis dingo. Niekas daugiau nebematė… Tik po kelių dienų Dangaus gyventojai sužinojo, kad mažasis angelėlis, tapęs mažu, mielu vaikeliu, apsigyveno šeimoje, kurią išsirinko dar tebebūdamas angelu.“
Lukas: „Mažojo angeliuko vardas buvo Lukas. Kai sutemdavo, jis skraidydavo naktiniame danguje. Vieną Kūčių naktį skrisdamas virš Plungės angeliukas stebėjo žmones, kurie vaikščiojo, žaidė, vakarieniavo susėdę prie Kūčių stalo, skubėjo į svečius pas savo artimuosius… Kai grįžo į Dangų pas Kūdikėlį Jėzų, angeliukas Jam papasakojo, kaip gražiai žmonės su savo šeimomis šventė Kūčias ir Kalėdas ir kad niekas nebuvo paliktas vienas.“
Tautvydas: „Kartą, prieš pat Kalėdas, virš Plungės miesto praskrido angelas ir pamatė Kalėdų eglutę. Ji švytėjo lyg žvaigždė. O miestas – visas baltas ir spindi. Visi vaikai eina žaisti į lauką. Jie lipdo besmegenius ir čiuožinėja nuo kalnų su rogutėmis. Žmonės šypsosi vieni kitiems, džiaugiasi, kad gali būti kartu su šeimos nariais ir laukti artėjančių švenčių. Angelas pamojo savo sparnais ir palinkėjo visiems ramybės, vienybės ir jaukių artėjančių švenčių.“
Gabija: „Vieną vakarą virš Plungės praskrido Kalėdų angelas. Jis pamatė, kaip visi Plungės miesto žmonės ruošiasi šventoms Kalėdoms. Angelas nusprendė padėti tiems, kuriems nesiseka rasti Kalėdų prasmės ir jų dvasios. Jis nusprendė paprašyti Plungės pradinukų jam padėti. Pasiūlė nulipdyti daug sniego senių. Idėja buvo puiki. Susirinko visi mokyklos vaikai. Jie atsivedė senelius ir močiutes, mamas ir tėčius, brolius ir seseris. Visi su meile, šiluma, džiugesiu lipdė sniego senius: didelius ir mažus, plonus ir storus, aukštus ir žemus. Visur skambėjo juokas. Visi buvo laimingi, juk kiekvienas į darbą įdėjo tiek šilumos, meilės, nuoširdumo. Angelas suprato, kad žmonės labai laukia Kalėdų. Laimingas ir patenkintas jis išskrido į kitus miestus.“
Įsileiskime Kalėdų angelą į savo namus, į savo širdis. Visose Kalėdų šv. Mišiose mums suteikiamas iškilmingas palaiminimas: „Begalinio gerumo Dievas, per angelą piemenims davęs džiugią žinią, jog užgimė pasaulio Išganytojas, tepripildo jus to paties džiaugsmo ir tepaskatina skleisti Evangeliją.“ Šaukimės angelus į pagalbą, kad vis labiau mylėtume Dievą ir žmones, kad patys ištisus metus būtume vieni kitų angelai.
