Jau žinomi šiu metu Lietuvos sodybu ir kaimo gyvenamuju vietoviu apžiuros konkurso rezultatai. Iš pradžiu sodybas apžiurejo Plunges rajono komisija, veliau jas ivertino Telšiu apskrities viršininko administracijos ir galiausiai – respublikos komisija, kuri išrinko tris nugaletojus. Gražiausia ir tvarkingiausia vietove pripažintas Žemaiciu Kalvarijos miestelis, gražiausia ukininku sodyba – Plunges rajono Babrungo seniunijos Lieplaukales kaime gyvenanciu Anicetos ir Jono Griciu, gražiausia sodyba – Larisos ir Algio Marcinausku iš Rietavo savivaldybes Vienragiu kaimo.
Aniceta Griciuviene, aprodydama savo sodyba, stabtelejo prie gyvenamojo namo, kuri jau puoše viena lenta, pažyminti, jog gražiausia ši sodyba buvo ir 1998 metais. Taigi šiemetine jau bus antra. Beje, ja iteiks Utenoje, nes ten vyks respublikine žemdirbiu švente. Ponia Aniceta patenkinta, kad jos sodyba pripažinta gražiausia. Juk bent taip ivertintas jos ir vyro Jono darbas. Tiek daug aplinkui erdves, tad, norint ja gražiai sutvarkyti, reikia nepagaileti kasdieninio triuso. Tiesa, nepakanka vien darbo – reikia tureti skoni ir supratima, reikia žinoti, kada kokius augalus sodinti, kurie tarpusavyje dera. Skoningai išdestytu ir sukomponuotu augalu saleles ir akmenys, kuriu daug ir ivairiu, tikrai puošia aplinka. Idealiai prižiureta veja, paciu iškasto tvenkinio pakrantes, savomis rankomis pasodinti medžiai ir rupestingai puoselejamas nedidelis, bet labai jaukus parkas, pacioje sodyboje ir pakeliui i ja išsimeciusios vadinamosios gyvatšakes egles neužstoja sodybos grožio, bet lyg paryškina ji.
Prie gyvenamojo namo stovi kuklus, tautodailininko rankomis papuoštas kryžius, o pakeleje i sodyba – idomi koplytele. Prie tvenkiniu ir kryžiaus – šviestuveliai, kuriu elementus maitina saule, jie ima šviesti vos tik pradeda temti. Tiesa, jau pasirodžius pirmosioms šalnoms, jie sunešami i patalpas, taciau vasara vaizdas fantastiškas.
Tiesa, visko cia yra ir viskas skirta ne tik akiai pasidžiaugti, bet ir poilsiui: supynes, karuseles, tvenkiniu tilteliai, suoleliai ir stalas, už kurio bet kuri vasaros vakara gali susesti visa šeima. Viskas padaryta savomis rankomis. Idomus grybu medis, primenantis pasaka, kurioje ant medžio auga moliugai. Labiausiai pasidžiaugti skatina rupestingai prižiurima veja ir švara, tvarka.
Vaikšciojom, dairemes – visur labai tvarkinga. Šeimininke sako tam turintys žoliapjove ir nedideli traktoriuka, taciau plotai dideli, tad darbo – užtektinai. Šeimininke džiaugesi, kad vyras bene labiau už ja megsta tvarkyti aplinka, turi meniška nuojauta, vis sugalvoja ka nors naujo.
O štai paukšciai – visu bendras rupestis. Ir ko tik cia nera: povai, fazanai, dekoratyviniai balandžiai. Kažkada ir putpeles augino, ir ožka turejo… Laiko ir dabar gyvuliuku, ir darža turi, bet visko nedaug – tiek, kiek reikia sau, vaikams. Juk šeimoje užaugo, dabar, jau baige mokslus, savarankiškai gyvena: dukra – Vilniuje, o sunus – Plungeje. Vasara anukai suvažiuoja, tad nuobodžiauti tikrai nera kada.
Kieme suburzge automobilis – Anicetos vyras Jonas iš kažkur grižo. Stovejo atsiremes i automobili ir šypsojosi, klausydamasis žmonos kalbu. Ne, cia – ne ju teviške. Anksciau gyveno ir dirbo Plungeje, tad pradžiai buvo nusprende isigyti soda. Juk tokia mada buvo užejusi – visi, kurie netingejo, galejo gauti lopineli žemes ir auginti kas ka išmane. Sodo neisigijo, mat nepasitaike tokio, kuris butu prie širdies, taciau sudomino sodyba visai netoli miesto. Tiesa, šešeta metu dar drauge gyveno ir sodybos šeimininke.
Viskas buvo taip apleista, kad Aniceta net prisiminti nenori. Tvarkesi pamažu, neskubedami ir po aštuoneto metu gavo pirmaji apdovanojima. Žemes nedaug. Gabala Aniceta savo tevu persikele, kita nusipirko iš sodybos šeimininkes, tad dabar turi apie 10 ha ir šiek tiek miško. Del kuro galvos sukti netenka – iš savo miško pasikerta. Šeimininkai sako, kad daugiau jiems ir nereikia. Va, pora hektaru skyre grožiui puoseleti, o kita – bulvems, grudams, pašarams.
Taip ir gyvena, nesukdami galvos del rytdienos. Kad tik vaikams viskas gerai butu, kad anukai sveiki ir darbštus augtu. Kam atiteks visos grožybes šeimininkams pavargus? Abu kiek pagalvoja ir sako, kad vyriausioji anuke penkiolikamete Gabriele vis pas senelius skuba ir nepamiršta pasiteirauti, gal jai visa uki seneliai paliks? Išgirde jos žodžius, sukluso ir kiti anukai – visiems pasidare smalsu. Atsisveikinom suprate, kad sveciu netruksta – visiems maga pamatyti gražiausia sodyba.
