Sausio 13-ąją – dieną, kai 1991 metais buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė, – šiemet plungiškiai minėti pradėjo dar išvakarėse: jie buvo kviečiami uždegti žvakutes prie Laisvės paminklo, pažvelgti į portretus tų, kurie prieš 31 metus už savo Tėvynės laisvę paaukojo gyvybes. Sausio 13-osios rytą atminimo žvakutės degė įstaigų, įmonių, organizacijų, namų languose, vakare žmonės vėl rinkosi prie Laisvės paminklo, į šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, o galiausiai – į koncertą Plungės kultūros centre.
Nešini žvakutėmis plungiškiai prie paminklo ėjo kartu su kolegomis, artimaisiais, vedini vaikais, kuriems pasakojo, kas įvyko 1991-aisiais ir kuo tai svarbu šiandien. Anų dienų įvykius, tautos susitelkimą, persipynusią drąsą ir nerimą, tai, kad laisvė kainavo žmonių gyvybes ir sveikatą, priminė ir šv. Mišias aukojęs mūsų parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.
Po pamaldų susirinkusieji į Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, minėjimą kultūros centre čia galėjo pažiūrėti vaizdo kronikas „Gyvi prisiminimai“, o vėliau vyko atminties ir muzikos valanda „Protėvių laiškai“, kurią plungiškiams dovanojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“, vadovaujamas Roberto Beinario, operos solistė Dovilė Kazonaitė ir aktorė Gražina Urbonaitė.
Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“, aktorė G. Urbonaitė priminė, kokia svarbi mums Sausio 13-oji ir kokie dėkingi turime būti tiems, dėl kurių drąsos ir aukos šiandien esame laisvi. „Istorijos mantija nusagstyta daugybe datų ir sukakčių, o plungiškiams sausio 13-oji svarbi ne tik kaip Laisvės gynėjų diena, bet ir kaip diena, kai 1792 metais Plungei buvo suteiktos laisvo miesto – Magdeburgo – teisės“, – sakė aktorė.
Prisiminti šias datas pakviestas ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. „Sausio 13-oji mums kelia skirtingas asociacijas. Tądien buvo apginta mūsų laisvė. Bet kokia kaina? Kraujo ir keturiolikos gyvybių kaina. Bet šiandien, įvertindami turimą laisvę, turbūt pasakytume, kad ji verta to, kas anuomet buvo paaukota. Ko gero, tą patį pasakytų ir tąnakt žuvusieji. Šią dieną prisimename su rimtimi, bet nestokojame ir bruzdesio, pykčio. Tačiau, jei situacija pasikartotų, manau, visi mes vieningai vėl stotume už Lietuvą“, – kalbėjo meras.
Prisiminta ir kita data – 230 metų, kai Plungei suteiktos Magdeburgo teisės, leidusios plungiškiams pasijusti savo miesto šeimininkais. A. Klišonis pasidžiaugė anuometine plungiškių iniciatyva kreiptis į Lietuvos ir Lenkijos valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį, kuris ir suteikė miestui privilegijas. Tiesa, savivalda Plungė džiaugėsi tik pusmetį – tais pačiais metais Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo padalyta, mūsų kraštą užvaldė Rusija.
„Na, o šiandien Plungė gražėja, stiprėja. Turime siekį – sukurti Plungę tokią, kad joje gyventi būtų gera. Ir kad vaikai ar anūkai sakytų, jog čia gyveno žmonės, kurie mylėjo savo miestą. Taigi 13-oji – kartais velnio tuzinas, o kartais – galimybė. Ir Plungei, ir Lietuvai sausio 13-ąją buvo suteikta galimybė“, – reziumavo meras.
