Neišvengiamai mažėjantis mokinių skaičius priverčia Savivaldybę koreguoti rajono mokyklų tinklą. Šiuo metu kritinėje situacijoje atsidūrė Žlibinų seniūnijoje veikiančios ugdymo įstaigos: Žlibinų Igno Končiaus bei Kantaučių pagrindinės mokyklos. Jos derasi su rajono valdžia dėl išlikimo.
Pratina prie lemtingo sprendimo?
Kalbėtis su abiejų mokyklų bendruomenėmis pastaruoju metu vyksta Plungės r. savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, bendruomenių pirmininkai bei politikai. Su Žlibinų ir Kantaučių kaimų bendruomenėmis jau susitiko administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis, vicemeras Mindaugas Jurčius. Pasak vedėjo, Savivaldybei sunku išlaikyti net dvi Žlibinų seniūnijos mokyklas, kurias skiria vos 4 kilometrai. Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla 2012-2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos plane jau figūruoja kaip Plungės Senamiesčio mokyklos skyrius, o Kantaučių mokymo įstaigai pagal moksleivių skaičių pertvarka negrėsė iki 2015 m. Deja, Švietimo skyriaus vedėjas pastebi, kad išlikti šiai ugdymo įstaigai po 2015-ųjų maža vilties.
Anot sausio 15-ąją su gyventojais vykusių susitikti specialistų, Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla kone dirbtinai keletą metų buvo „tempiama į priekį“ (vaikai mokosi jungtinėse klasėse). Kita vertus, Kantaučių mokykloje devinta klasė nėra sukomplektuota, tačiau seniūnijos centre (Žlibinuose) esantis ugdymo įstaigos pastatas miesto valdžiai atrodytų lyg ir perspektyvesnis.
Pasak Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos direktorės Nijolės Žičkuvienės, mokykla uždarinėjama jau ketvirti metai. Iki šiol vis pavykdavo išvengti lemiamų sprendimų, surinkti moksleivių. Direktorė akcentavo, kad bendruomenei būtų daug patogiau, jei mokykla išliktų, mat vežti mažą vaiką į miestą daugeliui šeimų nepatogu. Anot direktorės, įstaigos pastatas geras, yra valgykla, sporto salė, stadionas. Tik viena bėda – mažėja vaikų. „Prie minties, jog mokykla gali būti uždaryta, buvome pratinami nuo 2010-ųjų, o šie gandai labai veikia ir moksleivių tėvelius. Juk nė vienas nenorime leisti vaiko į neperspektyvią mokyklą. Iki šiol pavyko išlikti, deja, ateitis vėl neaiški“, – sakė telefonu pakalbinta vadovė.
Neramina ateitis
Nuvykus į Kantaučius ir susitikus su vietiniais tėveliais, pirmiausia mūsų pasiteiravo: „Kaip kelionė, kaip keliai“? Prisipažinsime, kad pliku ledu padengtu keliu važiuoti buvo nejauku. Kantautiškiai šmaikštavo: „O šiandien nepusto. Jūs čia dar nieko nematėte. Šie keliai apledija, jų nei kas greideriuoja, nei kas barsto, o žiemą mašinos viena po kitos slysta į šalikelę. Štai ir visai neseniai nuslydo, dar provėžos kelyje matosi. O kas bus, jei kasdien savo vaikus tokiais keliais į mokyklą teks vežioti po keturis ar daugiau kilometrų?“ – svarstė Kantaučių kaimo bendruomenės pirmininkas Linas Ramanauskas.
„Mūsų kaime pašto nebėra, o kas atsitiks, jei ir mokyklą uždarys?..“, – nerimavo bibliotekininkė Laima Butrimienė. Ji akcentavo, kad Kantaučiuose dirba vietinės mokytojos, mielai užsiima popamokine veikla, skatina kultūrinius užsiėmimus, padeda ruoštis šventėms. „Ar šitaip dirbs ir nevietiniai specialistai? Į kaimą, kuriame yra švietimo įstaiga, keliasi jaunos šeimos, iš užsienių sugrįžusieji šeimas kuria, o sunaikinus mokyklėlę ar „nepakels sparnų“ vietinės šeimos?..“, – klausė L. Butrimienė.
Pasak Žlibinų kultūros centro Kantaučių filialo meno vadovės Monikos Petreikytės, šiuo metu vyksta labai gražus bendradarbiavimas tarp mokyklos ir kultūros namų – vietos gyventojai, mokiniai, aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje. „Sunaikinus mokyklą, kultūros namų chore vien senjorai nedainuos. Kaimui juk reikia kultūrinės įvairovės, kad skambėtų vaikų juokas, šurmuliuotų jaunos šeimos“, – sakė M. Petreikytė.
L. Ramanauskas tikino, kad kantautiškiai didelių reikalavimų miesto valdžiai nekelia, prašo tik vieno –
nesugriauti to, ką turi. Anot jo, tėvai yra patenkinti vietinių mokytojų darbu, moksleivių iki 2015 m. mokyklai užtektų, o jei žlibiniškiams trūksta moksleivių, kantautiškiai yra pasirengę juos priimti ir ugdyti savo mokykloje.
„Jau kur ne kur, bet į Žlibinus savo vaikų nevešime. Uždarius mokyklą, daugelis mūsų į Plungę važiuos, mat ir Žlibinuose ne vidurinė, o tik pagrindinė mokykla. Kantaučiuose mes visi vienas kitą pažįstame, jei kuris vaikas ir lėtesnis, problemos išsprendžiamos“, – argumentavo Kantaučių pagrindinės mokyklos tėvų komiteto pirmininkė Vitalija Rimkienė.
Kantautiškiai stebėjosi, kodėl ta pertvarka jų kaimo mokyklą užgriuvo, juolab kad tėveliai vylėsi, jog moksleivių skaičius leis išlikti nepaliestiems dar porą metų. V. Rimkienė minėjo, kad šioje mokykloje mokosi kartų kartos, nėra buvę konfliktų. Gabesnieji vaikai įstoja ir į gimnazijas, ir į universitetus. Moksleiviai – šaunūs tenisininkai, skaitovai, nacionaliniame konkurse „Blaivi klasė“ nurungę net alsėdiškius. „Kantaučiuose esame vieningi, kaip darni didelė šeima, tad ketiname kovoti už tai, ką turime, ir prašyti nesugriauti visko. Mūsų mokyklėlė graži, šviesi. Praėjusią savaitę atnaujintas informatikos kabinetas. O į susitikimą, apie kurį sužinojome tik iš paštininkės, vieningai vykome gausus būrys bendruomenės“, – pasakojo Kantaučių pagrindinės mokyklos tėvų komiteto pirmininkė.
Bendruomenės pirmininkas L. Ramanauskas akcentavo, kad kantautiškiai labai draugiški ir mielai žlibiniškius į savo mokyklą priimtų. Bet skaudžiausia esą tai, kad politikai, žadėję kovoti už kaimo mokyklų išsaugojimą, priima tokius sprendimus. „Nejaugi pagrindinė motyvacija „dirbtinai“ išlaikyti mokyklą – seniūnijos centras?“ – stebėjosi bendruomenės pirmininkas.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo R. Raibužio, kol kas Kantaučiuose situacija geresnė. Toje pačioje seniūnijoje esančias mokyklas skiria vos 4 km. Jis tikino norėjęs išsaugoti bent vieną kaimo mokyklą. Tačiau susitikime su Kantaučių bendruomene R. Raibužis išgirdęs, jog kantautiškiai į Žlibinus vaikų vežti nesutinka.
Anot specialisto, mokyklų tinklo pertvarkai reikia išanalizuoti daug medžiagos, apsvarstyti keletą kompleksinių klausimų, įvertinti situaciją, tartis su gyventojais ir ieškoti geriausių sprendimų. Tačiau galutinį sprendimą priims Taryba. Vedėjas pažadėjo iki kovo Savivaldybės tarybai bei komitetams pateikti daugiau medžiagos apie galimą mokyklų tinklo pertvarką.
