Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje Plungės rajono savivaldybės administracija siekia iš uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ prisiteisti 609 557,05 euro nuostolių. Atsakovė savo ruožtu siekia įrodyti, kad dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų nepanaudojimo kalta pati Savivaldybė.
Priešistorė
Skaitytojams priminsime, kad ši civilinė byla gimė po ilgai užsitęsusio bylinėjimosi dėl Varkalių kaimo Sodo gatvės kapitalinio remonto rangos darbų viešojo pirkimo procedūrų. Teisminius ginčus Plungės rajono savivaldybės naudai praėjusių metų spalio 20 dieną užbaigė Lietuvos apeliacinis teismas. Kapitalinio remonto darbams atlikti buvo likę tik mėnuo su trupučiu. Suprantama, kad per tokį laiką kapitalo investicijoms skirtų lėšų panaudoti nepavyko, tad į valstybės biudžetą Savivaldybė turėjo sugrąžinti daugiau nei 600 tūkst. eurų.
Be minėtųjų nuostolių, Plungės rajono savivaldybė siekia prisiteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo bei 20 645,81 euro bylinėjimosi išlaidas.
Kaip pažymėjo teisėja, šalys derėjosi dėl taikos sutarties, tam buvo buvo skirta daug laiko (ieškinį teismas priėmė šių metų vasario mėnesį – aut. past.), tačiau susitarti nepavyko.
Savivaldybės argumentai
Kaip teisme sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos advokatas, ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad prarado daugiau kaip 600 tūkst. eurų valstybės dotaciją dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstiems jos reikalavimams užtikrinti viešojo pirkimo byloje. Dėl to kelio remonto darbų sutartis buvo sudaryta ne 2022 metų gegužės mėnesį, o tik spalį, todėl rangovas per mėnesį – iki lėšų panaudojimo termino pabaigos – atliko darbų už 417 142 eurus, arba 39 proc. visos rangos sutarties vertės, vietoj 1 mln. 69 tūkst. eurų.
Advokatas išsamiai išdėstė chronologiją nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirto finansavimo iki prasidėjusių teisminių ginčų ir jų baigties bei rangos darbų sutarties pasirašymo. Jis ne kartą akcentavo, jog Savivaldybė pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjas turi įsivertinti, jog ne mažiau kaip 1,2 mln. eurų būtų panaudota iki lapkričio 30 dienos. Tokia pat nuostata buvo įtvirtinta pirkimo sutarties projekte. Taip pat papildomai buvo pažymėta, kad finansavimo termino pratęsimas nenumatytas. Pirkimo dalyviams, tarp jų ir UAB „Plungės lagūna“, buvo paaiškintos ir tokio reikalavimo priežastys.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad atsakovė pretenziją Savivaldybei ir ieškinį teismui dėl sprendimo nustatant laimėtoją pripažinimo neteisėtu teikė paskutinėmis apskundimo termino dienomis. Kartu su ieškiniu „Plungės lagūna“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą.
„Teismas prašymą tenkino ir visu viešojo pirkimo bylos nagrinėjimo metu iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties atsakovės iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti, nors joms oponavo ir ieškovė, teikdama prašymus į atsiliepimą, atskiruoju skundu, oponavo ir pirkimo laimėtojas. Savivaldybė prašymuose visada akcentavo apie pirkimo skubą, kad ją lemia lėšų panaudojimo terminas. Atsakovė visuomet lengvabūdiškai nesutiko ir prašė prašymus atmesti, motyvuodama, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos greitai ir kad bet kokiu atveju suspės darbus atlikti. Negana to, nors aiškiai suprato apie pirkimo skubą, atsakovė apeliacinį skundą teikė paskutinę termino dieną ir su trūkumais“, – kalbėjo advokatas.
Trūkumas – nesumokėtas visas žyminis mokestis. Tam ištaisyti skirtos 7 dienos. Kaip kalbėjo Savivaldybės atstovas, atsakovei vėl prireikė viso termino ir tai, ką galėjo padaryti per pusdienį, esą padarė paskutinę termino dieną. „Kitaip tariant, atsakovė viso proceso metu viską darė ilgiausiai įmanomais terminais ir, mano subjektyviu vertinimu, specialiai su trūkumais, kad būtų vilkinama viešojo pirkimo byla. O to tikslas labai paprastas: trumpinant lėšų panaudojimo terminą, daryti spaudimą Savivaldybei derėtis su atsakove galbūt nutraukti pirkimą ar sudaryti taiką viešojo pirkimo byloje“, – savo nuomonę išsakė Plungės rajono savivaldybės atstovas.
Advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiekėjas, siekdamas nuginčyti kažkokius sprendimus, nėra įpareigotas prašyti laikinųjų apsaugos priemonių. „Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skirtas tiekėjų interesams apginti, tačiau turi būti derinamas su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjo intereso ir viešojo intereso“, – pažymėjo Savivaldybės interesų gynėjas.
Kalbėta ir apie rangos sutarties pakeitimą, kurį, pasak advokato, lėmė atsakovės neteisėti veiksmai. „Reikalauti iš rangovo įvykdyti per mėnesį visą rangos sutartį, kai turėjo turėti 6 mėnesius, būtų neteisėta ir nesąžininga“, – argumentavo advokatas.
Atsakovės pozicija
„Plungės lagūna“ ieškinio nepripažino, o jos advokatas kalbėjo, jog esą KPPP lėšų skirstymas žinomas iš anksto ir pakankamai ilgam laikotarpiui į priekį, tad jų paskirstymą galima susiplanuoti iš anksto. Teisininkas užsiminė, kad Sodo gatvė į tvarkomų gatvių sąrašą buvo įtraukta dar 2021 m. birželį kartu su kitomis gatvėmis, iš kurių kai kurios turėjo parengtus techninius projektus. Kaip bus paskirstytos programos lėšos, sprendžia pati Savivaldybė, ir jei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių tų pinigų negalima skirti vienai ar kitai gatvei, jas galima panaudoti kitoms.
Atsakovės gynėjas atkreipė dėmesį, jog Plungės rajono savivaldybės auditorių ataskaitose nuolat akcentuojama, kad KPPP lėšų panaudojimas yra sisteminė, kasmet besikartojanti Savivaldybės problema. Advokato įsitikinimu, Savivaldybė, žinodama savo sisteminę problemą, įsivertinusi, jog po pirkimų gali kilti ginčų ir dėl to užsitęsti vykdomi darbai, turėtų imtis veiksmų, t. y. lėšas perkelti į kitą objektą.
„Kyla klausimas, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė, kad panaudotų lėšas? Nuo birželio iki rugsėjo 22 d. Savivaldybė absoliučiai nieko nedarė. Matė, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kad galbūt gali kilti grėsmė, bet nieko neveikė. Tik rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą lėšas panaudoti kituose objektuose ir inicijavo atitinkamų pakeitimų pasirašymą su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Per tą laiką buvo galima suorganizuoti bent du konkursus kitiems objektams“, – vardijo bendrovės gynėjas.
Be kita ko, jis apeliavo ir į tai, jog Plungės rajono savivaldybė turi pasirašytą kitą viešojo pirkimo sutartį su „Plungės lagūna“, pagal kurią įmonė gali pradėti dirbti jau kitą dieną. Tai, kad nebuvo skelbiami kiti konkursai, kad nebuvo duodama darbo atsakovei, įvardijo kaip „Plungės Jonio-S“ protegavimą.
Savo nuomonę advokatas išsakė ir dėl sutarties pakeitimo. „Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prieš sutarties pasirašymą „Plungės Jonis-S“ pateikė raštą, kad nesugebės įvykdyti sutarties visa apimtimi. Perkančioji organizacija, turėdama iš anksto pateiktą poziciją, kad sutartis nebus įvykdyta, turėjo pasiūlyti sutartį pasirašyti antrosios vietos laimėtojui. Savivaldybė, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą ir akivaizdžiai žinodama, kad sutartis nebus įvykdyta, antrosios vietos laimėtojui to nesiūlė“, – kalbėjo gynėjas.
Pasak advokato, tai yra svarbi faktinė aplinkybė, kuri padėtų teismui įvertinti ieškovės veiksmus. „Jei spalio 28 d. sutartis yra keičiama, mažinama panaudojama suma, ar tai nėra pačios Savivaldybės prisiimtos rizikos klausimas?“ – abejojo bendrovės gynėjas. Jo manymu, tarp nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra jokio priežastinio ryšio, nes Savivaldybė neperkėlė finansavimo kitiems objektams, tad dėl prarastų lėšų kalta pati.
Sakydami baigiamąsias kalbas besibylinėjančių pusių advokatai liko prie savo pozicijų.
Sprendimą šioje byloje teismas skelbs spalį.
