Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.
Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.
Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi
Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.
Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, rotavirusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.
Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų
Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – dažniausiai tai būna pirminiai peršalimo požymiai, tokie kaip sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas, – keturių vaikų mama I. Arnauskienė iš pradžių stengiasi gydyti atžalas naminiais metodais – duoda daug įvairių žolelių arbatų ir kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia, ir nereceptinių vaistų.
Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių mama konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis ir kompetencija, tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati.
„Jei gydytojas sako, kad antibiotikus tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau „ne“, o sąžiningai ir atsakingai juos duodu vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime su tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tikrai nebepadeda ir liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą“, – teigia I. Arnauskienė.
Griežtai laikosi rekomendacijų
I. Arnauskienė prisipažįsta nemėgstanti improvizacijų, juolab kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada vaikams duoti paskirtus antibiotikus, žino, kad reikia pabaigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių ar nepamiršti gerti gerųjų bakterijų.
„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet papildomai paklausiu gydytojos ir išsiaiškinu, tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką susidraugauji ir su tomis gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens. Be to, jos pačios dažniausiai irgi būna mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta“, – kalba I. Arnauskienė.
Tiesa, mama atvirauja, kad kartą su vyru buvo rimtai sunerimę, kai atsikėlę ryte pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai, pasikonsultavę su gydytojais, suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, kad vaikui jis pasireiškė paskutinę antibiotikų kurso dieną, o bėrimai praėjo patys savaime.
Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą vaiko reakciją į antibiotikus ar kitus paskirtus vaistus, būtina kuo skubiau pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį padedate ir kitiems medikams paskirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą vaisto poveikį.
„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis“
Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių kaip neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį ir vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai.
I. Arnauskienė stengiasi grūdinti vaikų imunitetą naudodamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis. „Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisykle, kad blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar nugriuvo ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nebėgu jo iškart perrengti“, – pasakoja keturių vaikų mama.
Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie vartotų pakankamai skysčių, o kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisių, visuomet skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa.
„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, tačiau kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms visuomet konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas rekomenduoja antibiotikus ar kitokius vaistus, vadinasi, jis žino, ką daro“, – tvirtina I. Arnauskienė.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Užs. Nr. I-184
