Praėjo devyniolika dienų nuo kraupaus, protu sunkiai suvokiamo karo Ukrainoje pradžios. Prieš dvi savaites į mūsų rajoną atvyko pirmosios nuo karo baisumų bėgančios šeimos. Plungiškiai operatyviai reaguoja į pagalbos ar paramos prašymus. Plungės rajono savivaldybės administracija sudarė koordinacinę darbo grupę, pasiskirstyta konkrečiomis užduotimis, kad prasidėjus didesniam ukrainiečių pabėgėlių srautui pagalba būtų suteikiama nedelsiant.
Antplūdžio nėra
Pasak koordinacinės darbo grupės vadovo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Manto Česnausko, šiuo metu Plungės rajone prieglobstį jau rado 55 karo pabėgėliai, iš jų – 38 įvairaus amžiaus vaikai. Prieš kelias dienas pasklido kalbos, kad į Plungės technologijų ir verslo mokyklą atvyks apie 40 ukrainiečių. Kaip minėjo M. Česnauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokių planų turėjo, tačiau mokykla paprašė trupučio laiko, kad galėtų pasiruošti.
„Dabar nėra ten atvykusių ir nėra žinių, kad greitu laiku atveš. Esame gavę prašymą pagelbėti trijų asmenų šeimai daiktais, bet
apsigyveno jie pas privačius asmenis ir detalesnių duomenų negalime teikti. Girdime, kad ir daugiau gali būti atvykusių, bet vėlgi – pas žmones. Kol nesikreipė dėl pagalbos, informacijos neturime“, – kalbėjo M. Česnauskas.
Mokyklos ir darželiai pasiruošę
Kaip matome, didžioji dalis atvykusiųjų – vaikai, tad itin aktualus klausimas dėl jų mokymosi, lopšelių-darželių lankymo.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis teigė, kad situacija dėl darželių kebloka, nes ir patiems plungiškiams trūksta vietų, bet jei atsiras poreikis, problema bus sprendžiama. Skyriaus vedėjas pasidžiaugė, jog tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų panikos nėra, visi pasiruošę priimti ir taip likimo nuskriaustus mažuosius.
Dėl mokyklinio amžiaus vaikų taip pat jau priimti sprendimai. Koordinacinės darbo grupės posėdyje G. Rimeikis akcentavo, kad pirmiausia ukrainiečiams mokiniams reikės organizuoti išlyginamąsias grupes ir tik vėliau integruoti į mokymo procesą. Apsispręsta, kad pradinukai lietuvių kalbos pradmenų bus mokomi „Babrungo“ progimnazijoje, 5–10 klasių mokiniai – Senamiesčio mokykloje, vyresnių klasių moksleiviai – „Saulės“ gimnazijoje.
„Buvome nuvažiavę pas pirmuosius atvykusius ukrainiečius. Sužinojome, jog mamos išgyveno galvodamos, kad jų vaikai bus „įmesti“ į kažkokią klasę ir turės kartu mokytis su mūsų vaikais. Išgirdusios apie išlyginamąsias grupes, nurimo“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Pradėti mokytis pageidavimų taip pat kol kas nėra. „Kiek kalbėjome, supratome, jog gali būti, kad jiems pamokos vyks nuotoliniu būdu iš Ukrainos. Todėl ir neskubama. Be to, jie labai optimistiškai nusiteikę – mano, kad karas greitai baigsis ir galės grįžti namo“, – sakė G. Rimeikis.
Į mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas neskubama, bet kiek kitaip žiūrima į neformalųjį švietimą. Skyriaus vedėjo duomenimis, šeši vaikai pradėjo lankyti futbolo treniruotes, domimasi galimybe lankyti meno mokyklą. „Mūsų neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikėjai geranoriškai žiūri, tad manau, kad problemų šioje srityje taip pat nekils. Reziumuodamas galiu pasakyti – esame pasiruošę ir nepanikuojame“, – dėstė G. Rimeikis.
Prisiglaudė Šarnelėje
Kaip minėta, pirmieji karo pabėgėliai glaudžiasi vietovėse arčiau Plungės miesto, tačiau redakciją pasiekė žinia, kad Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje jau apsigyveno viena trijų asmenų šeima. O bendruomenės namuose laukiama dar trijų ukrainiečių – mamos su dviem paaugliais vaikais.
Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė sakė, jog nacionaliniame savanorių pagalbos koordinavimo centre „Stiprūs kartu“ jie užregistravo, kad bendruomenės namuose iš viso gali apgyvendinti septynis asmenis.
Trūksta šaudmenų
Rusijai įsiveržus į Ukrainą pastebėta, jog mūsų šalyje išaugo ginklų ir šaudmenų pardavimas. Pasidomėjome, ar ir plungiškiai skuba įsigyti savigynos prekių.
Uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“ Plungės skyriaus vedėja Vida Vengalienė sakė, kad Plungės parduotuvėje ginklų nėra. Šaudmenų atsargas medžiotojai ir kiti asmenys, kurie anksčiau įsigijo ginklus, pasipildo gausiau nei įprastai. Yra besikreipiančių dėl kursų išklausymo ginklui įsigyti. Na, o prasidėjus karui medžiotojai daugiau pirko paramai Ukrainos kariams: konservai, žiūronai, apranga ir pan.
„Ginklų ir šaudmenų pirkimas prasidėjo ne nuo pirmų karo dienų“, – tvirtino V. Vengalienė.
