Besibaigiant pernykštei vasarai, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė įsakymą „Dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo investicinių žemės sklypų, iki kurių ribos ir (ar) kurių ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma infrastruktūra, projektų vykdymui finansuoti“. Šiuo įsakymu 22 projektams buvo skirtas finansavimas. Tarp jų buvo ir du Plungės rajono savivaldybės pateiktieji – „Plungės miesto Lentpjūvės gatvės rekonstravimas, kuriant investicijoms palankią aplinką“ ir „Plungės geležinkelio stoties privažiavimo kelio Nr. 17 kapitalinis remontas, kuriant investicijoms palankią aplinką“. Pirmojo projekto įgyvendinimas pajudėjo, o štai antrasis užstrigo. Tad Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto ir Savivaldybės tarybos paskutiniuose praėjusių metų posėdžiuose vėl prie šio klausimo grįžta.
Sprendimo projektą komiteto posėdyje pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė politikams priminė, jog pernai antrajam projektui įgyvendinti buvo skirta 221 663 eurai, tačiau jų panaudoti nepavyko dėl įvairių biurokratinių kliūčių. Kaip patikslino specialistė, nebuvo išsiaiškinta dėl pareiškėjo galimybės vykdyti projektą kartu su atsakinguoju partneriu – akcine bendrove „LTG Infra“, nes investuojama į jos valdomą turtą, o visi finansiniai įsipareigojimai eina per Savivaldybę.
Ž. Vaitkuvienės žiniomis, 2022-aisiais projektai vėl bus finansuojami ir, ko gero, kvietimai bus paskelbti sausio–vasario mėnesiais. „Todėl norime laiku pasiruošti, kad nenutiktų pernykštis scenarijus“, – sakė specialistė.
Priminsime, kad šiems projektams įgyvendinti Ekonomikos ir investicijų ministerija skiria iki 100 proc. lėšų, tačiau yra ir reikalavimas, kad jei ministerija neskirs šimtaprocentinio finansavimo, pareiškėjas įsipareigos dotuoti visą skirtumą. Finansavimas nebus skiriamas ir iki 50 procentų netinkamų finansuoti, bet projektui vykdyti būtinų lėšų. O tai reiškia, jog šis įsipareigojimas gula ant Savivaldybės pečių, nes pareiškėju gali būti tik ji.
Pasak Ž. Vaitkuvienės, „LTG Infra“ sutinka prisidėti ne mažiau kaip 50 proc. reikalingų lėšų. Projekto vertė – 1 218 145 eurai. Ministerijos būtų prašoma 575 000 eurų, tokią pat sumą prisidėtų ir „LTG Infra“. Tiesa, specialistė pažymėjo, jog jei pavyktų pradėti laiku, ministerijos būtų prašoma visos reikalingos sumos, nes pinigus reikia panaudoti tais pačiais metais.
Prie nuotolinio posėdžio prisijungusi UAB „LTG Infra“ projektų vadovė Sonata Miliauskienė patvirtino, jog iš jų pusės susitarimas dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija „Plungės verslas“ jau įvyko, tad dabar laukiama vietos politikų sprendimo dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo. Pasirašius sutartis, galėtų startuoti viešieji pirkimai.
„Suprantu, kad laukiate Savivaldybės žingsnių ir tada pasirašysite sutartis su verslu. O gal tų sutarčių pasirašymas galėtų vykti kartu?“ – pasiūlė komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis. O komiteto nariui Marijui Kakčiui toks laukimas pasirodė lyg nepasitikėjimas Savivaldybe. S. Miliauskienė su pastaba nesutiko ir paaiškino, jog, Savivaldybei nesutikus, „LTG Infra“ kartu su verslininkais projekto paprasčiausiai negalėtų vykdyti, todėl ir laukiama vietos valdžios sprendimo. Dėl A. Zamulskio pasiūlymo viešnia sutiko, jog tai būtų galima padaryti.
„Svarstome klausimą, kuris labai svarbus verslui, bet yra ir kita pusė: tai nemaža dalis Savivaldybės lėšų, tačiau nematome verslo, kuris gaus šią paramą, įsipareigojimo bendruomenei“, – pasidomėjo komiteto pirmininko pavaduotojas Liudas Skierus.
Mero Audriaus Klišonio manymu, projekto įgyvendinimas reiškia mūsų rajono įmonių konkurencingumo didinimą ir įkūrimą daugiau darbo vietų. „Jei sprendimui bus pritarta, manau, kad dirbantys plungiškiai tarybos nariams už tai padėkos“, – kalbėjo rajono vadovas.
Tikėdamiesi šimtaprocentinio finansavimo, tiek komiteto, tiek tarybos nariai vienbalsiai pritarė sutarties pasirašymui ir, jei reikės, projekto finansavimui.
