Po vasaros atostogų į posėdį susirinkęs Rietavo savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės paramos komitetas daug darbo neturėjo, tačiau vienas iš dviejų darbotvarkės klausimų – dėl vidutinės kietojo kuro kainos kompensacijoms skaičiuoti nustatymo – buvo labai aktualus. Nors niekas iš politikų dėl kompensacijų neprieštaravo, diskusija vis dėlto užsimezgė. Suabejota, ar akmens anglis apskritai reikėtų įtraukti į kompensuojamo kietojo kuro sąrašą.
Pristatant minėtąjį klausimą akcentuota, jog sprendimas dėl vidutinės kietojo kuro kainos kompensacijoms skaičiuoti nustatymo reikalingas dėl to, kad būtina reaguoti į šiandienos aktualijas: reikia patvirtinti tokias kompensacijas, kurios atitiktų šiuo metu parduodamo kuro kainas.
Sprendimo projekte nurodyta, kad nustatant, pavyzdžiui, malkų kompensacijos dydį atsižvelgta į Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio pateiktą kainą. 1 kub. m maišytų malkų vidutiniškai kainuoja 105 Eur. 2021–2022 metų sezonu buvo 39 Eur/kub. m. Taigi kainos šuolis akivaizdus.
Kaip žinoma, nustatyti nauji kuro kompensacijos dydžiai sudarys galimybę nepasiturintiems Rietavo savivaldybės gyventojams gauti didesnes kompensacijas už būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas.
Komiteto posėdyje atkreiptas dėmesys, kad tikintis gauti kompensaciją už kietojo kuro išlaidas būtina pateikti ir tas išlaidas patvirtinantį dokumentą – kuro pirkimo sąskaitą.
Sprendimo dėl vidutinės kietojo kuro kainos kompensacijoms skaičiuoti nustatymo projekte nurodoma, kad skaičiuojant kompensacijas būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nuo šių metų spalio 1 dienos turėtų būti taikomos tokios kuro kainos: 1 kub. m. mišrių 30 proc. drėgnumo malkų su transportavimo išlaidomis – 105 Eur; 1 t akmens anglių – 440 Eur; 1 t medienos pjuvenų briketų – 380 Eur; 1 t durpių briketų – 260 Eur.
Komiteto narys Viktoras Krajinas sakė suprantantis ir palaikantis siūlomus kompensacijų dydžius, tačiau abejojantis dėl vienos kuro rūšies – akmens anglių.
„Siūlyčiau akmens anglis išbraukti. Jos yra labai taršios. O jei dūmtraukis netvarkingas, tai ir pačiam gyventojui pasekmės gali būti liūdnos. Mano nuomone, į kompensuojamo kuro sąrašą įtraukdami akmens anglis mes skatiname jų naudojimą, o tai reiškia, kad skatiname aplinkos taršą. Be to, ši kuro rūšis nėra iš pigiųjų“, – kalbėjo V. Krajinas ir pridūrė, jog galbūt būtų tikslinga tokiu sprendimu Savivaldybės tarybai skatinti gyventojus pirkti mažiau taršų kurą.
Į tokią politiko pastabą Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė replikavo, kad Savivaldybės priimtas sprendimas dėl kompensacijų dydžių tikrai niekaip nenulems gyventojų sprendimo pirkti ar nepirkti akmens anglis.
„Šie dydžiai reikalingi tam, kad teisingai būtų apskaičiuotos kietojo kuro kompensacijos. O jei išbrauksime akmens anglis iš kompensuojamo kuro sąrašo, tai gyventojai apskritai nebeteks galimybės gauti už jas kompensacijos. Tiesiog apribosime žmonių galimybes. Suprantu, kad tai diskusijų klausimas, bet gal reikėtų kažkokiais kitais būdais riboti akmens anglių naudojimą. Kitos institucijos, galbūt susijusios su ekologija, čia turėtų įsitraukti. O mums tiesiog reikia turėti pasitvirtintą metodiką, pagal kurią žmonės turėtų galimybę kompensuoti savo išlaidas kurui“, – aiškino vedėja.
J. Alseikienė dar pridūrė, kad bet kokiu atveju akmens anglys tikrai nėra populiariausia kuro rūšis, už kurią rietaviškiai prašo kompensacijų.
Komiteto narys Vytautas Blažaitis taip pat sutiko, kad nereikėtų užkirsti kelio žmonėms gauti kompensaciją už akmens anglis. „Apie ekologiją gal pagalvosime po karo“, – pabrėžė politikas.
Vilija Razmienė vėlgi prieštaravo V. Krajinui: „Nemanau, kad čia kažkoks skatinimas teršti gamtą. Jei yra tokia kuro rūšis ir žmogus gali nusipirkti, kaip galime nekompensuoti? Keistai skamba.“
Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims Savivaldybės taryba.
