Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse analogų neturėsiantis fabrikas kažkur šalia Plungės. 100 procentų veiksiantis pagal žiedinės ekonomikos principą ir absoliučiai nieko neišmesiantis į aplinką. Nei garsų, nei kvapų, nei teršalų. Jo žaliavos – nuotekų dumblas, bioskaidžios, maisto atliekos, žalienos. Galutiniai produktai – ekogranulės, skystos azoto ir kalio trąšos ir švarus vanduo. Žodžiu, viskas visiškai žalia ir puiku. Su tokiu perspektyviniu pasiūlymu antradienį į Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetą kreipėsi UAB „Ordes“ atstovai Vaidotas Cucėnas ir Tomas Valauskas. Nors fabrikas pristatytas kaip ypatingas gėris, vietos politikai į pasiūlymą pažiūrėjo atsargiai, kai kurie – netgi skeptiškai.
Pradžiai – vienas reaktorius
Kaip pasakojo bendrovės atstovas V. Cucėnas, iš pradžių, tiksliau – dar šiemet, Plungėje būtų pastatytas demonstracinis vieno reaktoriaus fabrikas, užimsiantis 20 arų plotą. Iki 2024-ųjų – dar 10 reaktorių, o į 2026-uosius bendrovė jau žengtų su 21 reaktoriaus gamykla, kuriai reikalingas maždaug 4 ha plotas. Vienam reaktoriui „pamaitinti“ reikėtų 10 000 tonų nuotekų dumblo, iš kurio jis pagamintų 7 500 kub. m skystų azoto ir kalio trąšų ir 1 500 tonų ekogranulių, kurios tinka kūrenti, o savo kaloringumu esą prilygsta akmens anglims.
Bendrovės atstovų teigimu, UAB „Plungės vandenys“ sukaupia 5 000 tonų nuotekų dumblo. Taigi vieno reaktoriaus gamyklai reikėtų dviejų tokių bendrovių kaip „Plungės vandenys“ nuotekų dumblo. O 21-am reaktoriui? Kad veiktų 21 reaktorius, į Plungę turės atkeliauti nuotekų dumblas iš… maždaug 40 įmonių! O žinant, kokį kvapą jis skleidžia, ši žinia neatrodo nei labai žalia, nei pozityvi. „Dabar nuotekų dumblas laidojamas, saugomas aikštelėse, kartais – deginamas. O mes iš jo pagamintume ekologišką produktą – granules“, – tikino V. Cucėnas.
Anot bendrovės atstovų, gamybos metu vyksta uždari cheminiai procesai, žaliava vakuume paverčiama į galutinį produktą. Taigi aplinkai – jokio neigiamo poveikio. „Ši technologija sugalvota prieš dešimt metų. Jai net Nobelio premija suteikta. Pirmąkart gamyboje panaudota 2018-aisiais. Ji atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, gamyklai nereikalinga nei sanitarinė apsaugos zona, nei poveikio aplinkai tyrimas. Nes nėra nei taršos, nei kvapų, nei triukšmo. Visus reikalingus dokumentus ir leidimus mes turime“, – pasakojo T. Valauskas.
Kodėl Plungėje?
Kodėl domina būtent Plungė? Todėl, kad ypač patogi geografinė padėtis ir gerai dėliojasi logistika: net 70 km spinduliu nuo Plungės esančios įmonės galėtų tapti žaliavos tiekėjomis, ūkininkai galėtų tapti trąšų pirkėjais, UAB Plungės šilumos tinklai – ekogranulių vartotoja.
„Pas jus mes ieškome 4 hektarų sklypo su privažiavimu, elektros įvadu ir nuotekų sistema. Nes, kaip minėjau, gamybos procese atsiranda švarus pramoninis vanduo, kurio, dar nežinome, ar bus poreikis Lietuvoje. Perdirbsime viso regiono nuotekų dumblą ir kitas bioskaidžias atliekas. Fabrikas bus valdomas automatiniu būdu, reikės tik dešimties darbuotojų“, – tęsė V. Cucėnas.
Deja… Komercinė paslaptis
Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė Margarita Charitonova išsyk pasidomėjo: kur yra tokio fabriko analogas, kaip būtų galima „pačiupinėti“ minėtąsias ekogranules ir kokios įmonės jas jau naudoja? Atsakymas buvo trumpas: „Tai komercinė paslaptis, kurios atskleisti negalime.“
Gana skeptiškai šio projekto atžvilgiu buvo nusiteikęs komiteto narys Mindaugas Pocius: „Sakote, kad fabrikas bus labai jau geras, tačiau, kai klausiame, kur tokį galėtume pamatyti ir įsitikinti, ar viskas yra taip, kaip pasakojate, sakote, kad tai komercinė paslaptis. Siūlote katę maiše, bet mes jos nepirksime. Be to, keistai skamba ir tai, kad azotas, dumblas esą neskleis kvapų.“ T. Valauskui tokios pretenzijos nepatiko: „Mes jums nieko nenorime įsiūlyti. Tai paslaugos, kurių labai laukia kiti regionai. Kitiems gal būsime labai įdomūs.“
„Reikėtų pažiūrėti, kaip dega“
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Daina Martišienė Šilumos tinklų vadovės M. Charitonovos teiravosi, ar jų įmonę domintų bendrovės „Ordes“ produkcija. „Mus domina įvairios alternatyvos, kurios leistų sumažinti dujų ir SM3 skiedrų vartojimą, bet ar domina būtent šis produktas, atsakyti negaliu. Mums reikėtų jo gauti, pažiūrėti, ar tinka mūsų katilams, pažiūrėti, kaip dega, kokia paskui pelenų sudėtis. Kitas dalykas – to kuro pagaminama per mažai, kad išspręstų mūsų problemą.“
D. Martišienė turėjo ir kitą klausimą: „Bendrovė „Plungės vandenys“ turėtų tapti pagrindine žaliavų tiekėja. Bet ji neblogai tvarkosi, apsieina be tokių paslaugų, investuoja. Ar ši įmonė apskritai ką nors žino apie jūsų planus, ar visos jos investicijos nenueis per nieką?“ „Ordes“ atstovo T. Valausko teigimu, „Plungės vandenys“ iš to turėtų tik naudos. Nebereikėtų sandėliuoti nuotekų dumblo, o ir dujos, didinančios šilumos efektą, nesikauptų.
Pasak M. Pociaus, komiteto nariai turi apsispręsti, ar savo mieste nori tokios įmonės, ar nenori. Juolab kad įsitikinti tuo, kas pasakojama, nėra galimybės. O dar nežinia, ar šalia tokios įmonės norės kurtis kitos. „Čia kitas klausimas – ar Plungė bus „žalias“ miestas, ar ne. O kad šalia mūsų nenorėtų kurtis kitos, tai nematau priežasčių – mūsų fabrikas bus absoliučiai „žalias“ ir netaršus“, – aštriai replikavo T. Valauskas.
„Jūs labai jau pinigiškai į viską žiūrite“
Kad jau fabrikas daug darbo vietų nesukurs, komiteto nariai ir Savivaldybės vadovai domėjosi, kokios kitos naudos šis projektas duotų Plungei: gal tvarkytų infrastruktūrą, nes juk veš žaliavas, produkciją ir taip gadins kelius, gal duos kokią ypatingą nuolaidą Plungės šilumos tinklams, kad kartu ir plungiškiams šiluma pigesnė būtų? Svečių atsakymas – nedaug žadantis: „Keliai tam ir yra, kad mes jais važinėtume. O dėl nuolaidų – Plungės šilumos tinklams kurą parduotume 5 procentais pigiau, nei jie perka biržoje. Didžiausia nauda – kad Plungė kvėpuos švariu oru.“ Taigi naudos Plungei – ne kažkiek. „Jūs labai jau pinigiškai į viską žiūrite. O aš ne – man svarbu ir ateičiai, savo vaikams ką nors sukurti“, – tikino T. Valauskas.
Klausimų kėlė ir kitas dalykas – jei ši technologija kone tobula, kodėl apie ją dar negirdėti, kodėl nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse ji netaikoma, nors išrasta prieš 10 metų? Pasak svečių, šią technologiją komercializuoti buvo labai sudėtinga, beveik 10 metų galvota, kol pagaliau šį modelį pavyko įdiegti pramonėje.
„Norime būti pirmieji Lietuvoje ir Rytų Europoje, kurie parodys, kad gamykla gali veikti visiškai žaliai. Dumblo transportavimas – uždaruose konteineriuose, iškrovimas – įvažiavus į specialią dėžę. Viskas yra apgalvota, kad tik nesukeltų jokių klausimų ir problemų. Mes tą gamyklą tikrai turėsime, įranga jai jau gaminama. Ir sklypą esame nusimatę, bet Plungė mums būtų patrauklesnė“, – užbaigė T. Valauskas.
Ar galimų investuotojų pasiūlymas sudomino komitetą? „Žinote, čia žemaičiai. Čia taip greitai niekas nevyksta. Turime gerai viską išanalizuoti, apsvarstyti. Mums kyla daug klausimų. Todėl greitų atsakymų ir sprendimų tikrai nesitikėkite“, – pasibaigus pristatymui reziumavo komiteto pirmininkė D. Martišienė.
Trečiadienį apie bendrovės „Ordes“ fabriką, kuriam siekiama gauti regioninės svarbos projekto statusą, kalbėta ir Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje. Šio komiteto nariai nutarė iniciatyvos nestabdyti – tegul bendrovė ir Savivaldybės administracija ruošia medžiagą Savivaldybės tarybai dėl sklypo nuomos. Tik dar neaišku, koks sklypas bendrovei bus pasiūlytas. Mat tokių, kokio pageidauja galimas investuotojas – kad būtų kuo arčiau kelio Šiauliai–Palanga ir atitiktų anksčiau minėtus reikalavimus, nelabai yra.
