Didžiausia žuvis – ta, kuri nutrūko“, – sako žvejai. Nors šis posakis dažnam sukelia šypsnį, pačiam žvejui nutrūkusi žuvis ne tik prarastas laimikis. Tai nepamirštama akimirka, dvikova, kurioje teko pripažinti stipresnio varžovo pranašumą. „Žuviai nuplaukiant – jokio kartėlio, tik pagarba: ji nugalėjo ir visada bus tavo mintyse… Žvejo siela žino, kad čia dar ne pabaiga“, – apie mintis, kylančias pralaimėjus vandens mūšį, pasakojo sportinės žūklės entuziastas, klubo „Žemaitijos kablys“ narys Juozas Barsys.
Žvejoti pradėjo penkerių
Su Juozu susitarėme susitikti Daugėdų tvenkinio pakrantėje – argi gali būti tinkamesnė vieta pokalbiui su žmogumi, kuris meškerę laikyti išmoko būdamas vos penkerių metų? Teliūškuojant bangoms, pašnekovas prisiminė pirmąjį savo laimikį. Tai buvo Plungės jūroje pagautas pūgžlys. Daug jis tada džiaugsmo penkiamečiam meškeriotojui sukėlė – juk berniukas nesuprato, kad žuvį, gudriai jį užkalbinęs, tėtis ant kabliuko užkabino.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. liepos 4 d. numeryje (Nr.50)
