Dažniau apsilankantieji Plungės kultūros centro organizuojamuose renginiuose, valstybinių švenčių minėjimuose jau tikrai turėjo pastebėti, kad juos neretai veda jaunos, simpatiškos merginos. Tai – Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo renginių organizavimo ir vedimo klubo „Menadė“ narės. „Menadei“ spalio 17-ąją sukako vieneri. Ar nesunkūs buvo tie pirmieji metai? Iš kur merginos semiasi idėjų, kurdamos menines kompozicijas, kurias pristato renginiuose? Apie tai ir keletą kitų dalykėlių kalbėjomės su „menadėmis“ bei jų vadove Simona Gudavičiūte.
Pradžių pradžia
Visų pirmiausia, žinoma, apie pavadinimą. Kodėl gi „Menadė“ yra „Menadė“? Pasirodo, tokį pavadinimą sugalvojo klubo narė Giedrė. Menadės vardą mergina perskaitė knygoje „Antikos mitai“, jis visoms narėms labai patiko. Dabar „menadėmis“ jos ir viena kitą dažnai pavadina.
„Menadės“ įkūrėja – Plungės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Simona Gudavičiūtė. Veikli ir iniciatyvi mergina netruko suburti nemenką narių skaičių. Šiandien „Menadė“ jų vienija 18 – nuo trylikos iki aštuoniolikos metų. Visos – merginos. Ne, ne dėl to, kad vaikinų čia niekas nepriima, tiesiog jų nėra, ir tiek. „Menadės“ patikina, kad norinčiuosius tikrai priimtų, tačiau joms kuo puikiausiai tinka ir dabartinė situacija. Tiesa, iš pradžių narių buvo dar daugiau, bet, laikui bėgant, kaip dažnai atsitinka, mažesnę motyvaciją turėję žmonės „nubyrėjo“.
Į klubą susibūrė merginos iš Plungės „Saulės“ gimnazijos, Senamiesčio vidurinės, „Ryto“ ir „Babrungo“ pagrindinių mokyklų. Nesvarbu, kokio amžiaus ar iš kokios mokyklos atėjusios bebūtų, „menadės“ sakosi viena su kita ypač gerai sutariančios ir net gali vadintis geriausiomis draugėmis. „Visos skirtingos, bet labai ypatingai skirtingos. Gal todėl ir sutaria?“ – svarsto klubo vadovė Simona.
Klubo narės vedė jau ne vieną valstybinės šventės minėjimo renginį, dalyvavo miesto šventėje, vedė pramoginį renginį jaunimui „(Ne!) Paskutinė dozė“, šeimos dienai skirtą renginį, „Mokyklos garbę“ bei gausybę kitų renginių. Šiuo metu artimiausias – spalio 25 dieną organizuojamas pramoginis renginukas patiems mažiausiesiems – „Bulvė – emigrantė“. Kiek rimtesnio „menadžių“ vedamo renginio sulauksime lapkričio pabaigoje, kuomet organizuojamas anapilin išėjusiųjų kūrybos vakaras.
Taipogi „Menadės“ planuose – dalyvavimas lapkričio 17-ąją Skuode vyksiančiame žemaičių kalbai puoselėti skirtame konkurse.
Dažniausiai savo vedamuose renginiuose klubo narės pristato menines kompozicijas, susidedančias iš žiupsnelio poezijos, minivaidinimų. Iš kur tokioms kompozicijoms semiamasi idėjų? Pasirodo, didžiausia idėjų „bagažėlį“ klube turi jo narė Monika, kuri kartais kone visam renginiui sukurpia tekstą. Tačiau kuria, žinoma, visos, naujų idėjų gali pasiūlyti kiekviena.
Stebuklingas „Menadės“ poveikis
Paklaustos, ką joms davė narystė „Menadėje“, merginos klubą ir jo vadovę gyrė kaip tik begalėjo… „Ne tik dirbam, bet ir linksmai leidžiam laiką“, – sako Karolina. O štai Jurgitos nuomonė: „Aš vis dėlto manau, kad tai yra darbas. Tu neateini čia vien tik praleisti laisvo laiko, turi dirbti ir į tai įdėti širdies“.
Klubo narės Kristinos tvirtinimu, „Menadė“ netgi turi stebuklingą gydomąjį poveikį! Esą jeigu sirguliuoji, atėjus į repeticiją, netikėtai visos ligos išgaruoja…
Merginos taip pat pažymi, kad narystė klube padeda ugdyti atsakomybę, privertė pamiršti, kas tai yra viešo kalbėjimo, scenos baimė. Na, o jei ir būna šioks toks jauduliukas, „menadės“ turi specialų draugystės ritualą – iš rankų į rankas viena kitai perduoda šilumos pripildytą energiją.
Vadovę Simoną klubo narės vadina griežta, bet teisinga. Vadovė merginoms – ypač sektinas pavyzdys. „Ji kiekvienoje iš mūsų moka įžvelgti teigiamas puses“, – sako klubo narė Jurgita. Visos „Menadės“ patvirtina, kad Simona joms – ne tik vadovė, bet ir draugė.
Per metus patobulėjo
Simona savo ruožtu negaili pagyrų merginoms ir pažymi besistengianti darbą drauge organizuoti taip, kad visoms būtų įdomu. „Kartais galvoju: repetuojam, repetuojam, o, atrodo, visai nejudam į priekį! Bet tada prisimenu, kaip buvo klubo įsikūrimo pradžioje… Čia tas atvejis, kai, rodos, nematai, kaip tavo vaikas auga“, – šypteli Simona, pasidžiaugdama, kad „Menadė“ per tuos metus smarkiai patobulėjo.
Baigdamos pokalbį, „menadės“ dėkojo savo vadovei už geležinę kantrybę ir pusiau juokais, pusiau rimtai į ją kreipėsi: „Jūs mus susargdinote, tačiau mes tikimės, kad nuo šios ligos vaistų nėra…“
