Plungė garsi kapucinų organizuotais Ligonių kongresais. Leidžiamuose „Lurdo“ žurnaluose daug dėmesio buvo skirta informacijai apie Ligonių kongresus su pamaldomis, kurie Plungės kapucinų organizuojami vyko 1937-1939 m. birželio 30-liepos 2 d.
Šiam tikslui sudarytame sekretoriate buvo užsiregistravę apie 10 000 ligonių. Jiems kas mėnesį buvo siuntinėjami laiškai, „Ligonių apaštalavimo“ biuleteniai ir mėnesinis žurnalas „Lurdas“. Ši reklama buvo skirta visiems sergantiesiems, turintiems nuolatinius kūno ar dvasios skausmus. Ligonis, pareiškęs norą priklausyti „Ligonių apaštalavimui“, iš sekretoriato gaudavo laišką, kuriame suteikiamos būtinos žinios, paaiškinimai apie „Ligonių apaštalavimą“; priėmimo diplomą – bilietą su nario malda, kurią reikia apmąstyti ir ja gyventi; pašventintą ženklą – kryželį, kuris nuolat ligonį ragina išsilaikyti Dievo malonėje.
Ligonių dienos Plungėje vykdavo kaip ir Prancūzijoje. „Lurdo“ žurnaluose rašoma: „Ligoniai yra lydimi ir prižiūrimi savanorių slaugytojų, gydytojų, kunigų. Kaip ir Lurde, Dievo Motina daro ligoniams malonių, linksmybių, o pats V. Jėzus monstrancijoje praeina pro juos ir laimina, ramina, gydo, stiprina, teikia sveikatos“ („Lurdas“, 1937, Nr. 1). „Kongreso tikslas – ne kūno, o sielos sustiprinimas, gydymas. Tikslas tas, kad ligoniai galėtų dalyvauti šv. Mišiose, klausytų ypač jiems taikomų pamokslų, kad grįžtų namo ypatingu būdu V. Jėzaus Švč. Sakramente palaiminti ir sustiprinti“ („Lurdas“, 1938, Nr. 6).
Šv. Mišios kongreso dienomis būdavo aukojamos anksti – 5, 7, 9 valandomis. Po pietų – įspūdinga Ligonių procesija; ligoniai buvo laiminami Švč. Sakramentu, teikta Komunija. Pradėjus temti, su žvakėmis buvo einama procesija į Lurdo grotą. Kalbėtas rožinis ir po kiekvienos dalies švelnumo ir meilės kupinais tonais skambėjo giesmė „Ave, Marija“. Kongreso metu reguliariai būdavo giedama Marijos litanija, kalbama malda Lurdiškės Dievo Motinos garbei. Aikštėje prie Lurdo grotos kiekvieną dieną iškilmėse dalyvaudavo apie 2-3 tūkst. tikinčiųjų ligonių, kurie kartu vieningai pasiryždavo priimti kentėjimus iš Dievo rankų bei kartu melsdavosi už pasaulio žmones, kad šie priimtų ligonius ir nuo jų nenusigręžtų. Kongresuose dalyvaudavo ir tokių žmonių, kuriuos lovose įnešdavo į pamaldų aikštę. Pagelbėdavo savanoriai, kurie atvykdavo pasiryžę slaugyti ligonius, jiems tarnauti. Pirmos ir antros kongreso dienos vakare Kapucinų Misijos Kolegijos salėje vykdavo savanoriams skirtos trumpos konferencijos.
Apie įvairius išgijimus žmonės pasakodavo kapucinams: „Sirgau, gydytojas jau pasakė, kad vilties nebėra. Tačiau pasitikėjau Švč. Panele, atėjau čia, meldžiausi, padariau prižadus ir štai – sveikas“ („Lurdas“, 1936, Nr. 8).
Bendruomeninės maldos, giesmės ar pavienių žmonių meldimasis tapo įprastos maldos formos prie Plungės Lurdo grotos visą jos gyvavimo laiką.
Parengta pagal Veronikos Lileikienės tekstą „Plungės ir Kantaučių Lurdai“,
nuo 2009 02 09 skelbiamą interneto
svetainėje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, www.llt.lt, „Lietuvos valsčių“ serija.