Pandemijos akivaizdoje labai svarbų vaidmenį atlieka informacija. Turimos žinios suformuoja tam tikrą poziciją, nuomonę ir tai daro įtaką žmonių sprendimams, elgesiui. Kaip informacijos sraute nepasiklysti? Kur yra tiesa, o kur – mitai? Spalio 29 dieną didžiausioje Plungės įmonėje „Vičiūnai“ lankėsi medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas. Žinomas profesorius atsiliepė į bendrovės kvietimą atvykti ir pasidalyti su „Vičiūnų“ darbuotojais savo ilgamete patirtimi ir žiniomis bei atsakyti į visus rūpimus klausimus apie COVID-19.
Tikslas – šviesti darbuotojus
„Mūsų tikslas – šviesti savo darbuotojus. Ar tikrai mums visiems tos informacijos, kuri mus pasiekia iš valstybinių institucijų, pakanka? Inicijavome susitikimą su prof. Sauliumi Čaplinsku, kad jis pasikalbėtų su mūsų darbuotojais, atsakytų į rūpimus klausimus, nes juk tiesiogiai pabendrauti su tokiu žmogumi mes kasdien neturime galimybės. O Saulius Čaplinskas – kompetentingas asmuo, savo srities žinovas, tai žmogus, kuris į šiuo metu labai aktualius klausimus dėl pandemijos tikrai gali atsakyti“, – kalbėjo „Vičiūnų“ darbų saugos vadovas Modestas Stulpinas.
Vadovas taip pat pažymėjo, jog tokioje įmonėje kaip „Vičiūnai“, kurioje daugiau nei du tūkstančiai darbuotojų, labai svarbu jausti atsakomybę vienam už kitą: „Jei nesaugosime savo bendruomenės, kaip suvaldysime šią situaciją dėl viruso?“
80 proc. patekusiųjų į reanimaciją neišgyvena
Profesorius S. Čaplinskas su „Vičiūnų“ darbuotojais pasidalijo savo įžvalgomis apie šiuo metu pasaulį pandemijos gniaužtuose laikantį koronavirusą. Jam, kaip virusologijos profesoriui, daugelis dalykų atrodo kitaip nei galbūt paprastam žmogui. Mokslas ir turimos žinios leidžia viską įvertinti objektyviau ir racionaliau.
„Žmogui reikia sakyti tiesą“, – pažymėjo profesorius. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog net 80 proc. į reanimaciją patekusių koronavirusine infekcija sergančių ligonių, deja, neišgyvena. Kaip išvengti viruso? Pasak S. Čaplinsko, būtina žinoti, kaip jis plinta, kaip elgtis, kai juo užsikrečiama. „Testavimas ir kaukių dėvėjimas per pusę sumažina viruso plitimą“, – akcentavo svečias. Tarp kitų būtinų ir efektyvių priemonių, padedančių stabdyti viruso plitimą, – patalpų vėdinimas, oro dezinfekavimas ir, aišku, skiepai.
„Koronaviruso delta atmaina yra vienas labiausiai užkrečiamų virusų pasaulyje. Šio viruso plitimo greitis kaip vėjaraupių“, – pabrėžė S. Čaplinskas. Skiepai, kaip teigė profesorius, mažina infekcijos plitimą, kadangi jie žmogaus organizme suformuoja antikūnus. „Kuo daugiau antikūnų turime, tuo geresnis imunitetas susidaro. Laikui einant antikūnų mažėja ir imunitetas blėsta. Štai kodėl reikalinga revakcinacija“, – aiškino profesorius ir pridūrė, jog „absoliučiai daugumai žmonių nebeužtenka apsaugos jau po 6 mėnesių“.
Imunitetas – persirgus arba pasiskiepijus
Imunitetas koronavirusui įgyjamas persirgus šia infekcija arba, kaip minėta, pasiskiepijus. S. Čaplinskas patvirtino faktą, kad klastingu virusu užsikrečia ir nuo jo paskiepyti žmonės, tačiau vakcinacijos esmė ta, jog paskiepytieji paprastai serga lengviau, o ir virusą platina trumpesnį laiką, nei tai daro skiepo atsisakantys žmonės. Mokslo tyrimais paremti duomenys rodo, kad užsikrėtę skiepyti asmenys pirmas 5 dienas išskiria tiek pat viruso, kaip ir neskiepyti, tačiau po to laikotarpio vakcinuotųjų išskiriamo viruso kiekis ryškiai krenta.
Taigi kodėl verta skiepytis? S. Čaplinsko teigimu, priežastys tam yra kelios: kad apsisaugotume nuo sunkios COVID-19 ligos ir saugiu būdu įgytume imunitetą; kad sumažintume sunkių ligos atvejų, kuriems reikalinga hospitalizacija, ir taip sumažėtų spaudimas sveikatos priežiūros sistemai; kad užkirstume kelią „ilgam kovidui“ (jo komplikacijoms); kad būtų sustabdyti nekontroliuojami ligos protrūkiai, kurie sukelia daugiau replikacijų, daugiau mutacijų, daugiau viruso variantų; kad galiausiai būtų užbaigti su pandemija susiję ribojimai.
Pasak profesoriaus, persirgę koronavirusine infekcija žmonės turėtų apsvarstyti galimybę vakcinuotis nuo šio viruso, kadangi tada susiformuotų hibridinis imunitetas, kuris yra net 10 kartų stipresnis už tą, kuris įgyjamas tik persirgus ar tik pasiskiepijus.
„Svarbu, kad skiepytųsi visas pasaulis. Tik skiepai neleis virusui mutuoti ir užsukti naujo rato“, – kalbėjo virusologas.
Kaip atskirti tiesą nuo mitų?
S. Čaplinskas „Vičiūnų“ darbuotojams dar kartą siūlė prisiminti, kokie yra COVID-19 simptomai, pridūrė, jog pastaruoju metu tarp kitų šios ligos sukeliamų komplikacijų pastebimas ir inkstų veiklos sutrikimas. „Persirgus COVID-19 pėdsakų lieka visose organizmo sistemose, ir šie padariniai gali būti ilgalaikiai ar net likti visam gyvenimui“, – sakė jis.
Profesorius sutiko, jog įvairių žinių sraute paprastam žmogui tikrai sunku atskirti mitus nuo tiesos, todėl „kai yra daug visokios informacijos, ji žmogui sumaišo protą ir dėl to labai lengva papulti į „antivakserių“ pinkles“. „Vienas iš argumentų prieš vakcinaciją esą tai, jog neįmanoma greit sukurti skiepų. Nieko panašaus! Mokslininkai koronavirusus tyrė daugiau nei pusę amžiaus, tik atrodo, kad vakcinos buvo sukurtos labai greitai. Bet visi standartiniai tyrimai buvo atlikti dar prieš nacionalinėms reguliavimo institucijoms peržiūrėjus šias vakcinas“, – dėstė S. Čaplinskas.
Profesorius plungiškiams kalbėjo, kad naujoji mūsų realybė tokia, jog turime išmokti gyventi su šiuo virusu taip, kad patirtume kuo mažiau ekonominių nuostolių, socialinio susipriešinimo ir pykčio. Ginklą, kaip viso to išvengti, turime – skiepai. „Vengti skiepų šiais laikais neprotinga. Pakankamai duomenų surinkta ir tyrimų yra atlikta. Skiepytis turime ir dėl socialinės atsakomybės, ir dėl to, kad virusas nemutuotų ir nesudarytume jam terpės nevaldomai plisti“, – apibendrindamas diskusiją su „Vičiūnų“ darbuotojais, sakė S. Čaplinskas.
„Reikia pasitikėti mokslu“
„Vičiūnų“ bendraturtis Liudas Skierus, dėkodamas profesoriui už vizitą į Plungę, į jų įmonę, taip pat kvietė darbuotojus nebūti abejingus mokslo pasiekimams. „Norėtųsi, jog šia informacija, kurią jūs šiandien išgirdote, pasidalytumėte su pažįstamais, draugais. Reikia pasitikėti mokslu. Įsivaizduokime, kaip mes gyvenome kad ir prieš 30 metų – ar galėjome pamanyti, kad telefono aparate turėsime visą pasaulį. Tikėkime mokslu ir mokslininkais“, – ragino susimąstyti L. Skierus.
„Vičiūnų“ Plungės teritorijos įmonėse dirba 2 332 darbuotojai. Gegužės mėnesio duomenimis, paskiepyti nuo koronaviruso buvo 20 proc. darbuotojų, liepos pabaigoje šis rodiklis siekė 50 proc. Šiuo metu 83,1 proc. darbuotojų turi imunitetą šiam virusui. Iš turinčiųjų imunitetą beveik 75 proc. darbuotojų yra pasiskiepiję.
VISI TIE DARBUOTOJAI DABAR ISKASTRUOTI.