Ir vis dėlto, ko gero, neiškęsiu, pasakysiu. Nors buvau sau uždraudusi: šiukštu nekišti į visą šį reikalą savo trigrašio. Pirmiausia – iš pagarbos. Lenkiu galvą prieš dar sutinkamas žilagalves savo Mokytojas – duok, Dieve, joms sveikatos. Tegu ilsisi ramybėje išėjusieji anapilin.
Dvejopas jausmas drasko širdį, kai išgirstu, kad pedagogai ir vėl streikuoja, jiems vėl per mažas atlyginimas. Norėtų to prieškrizinio mokinio krepšelio dydžio, ir dar to, ir dar ano, ir dar antspaudu užtvirtintų garantijų dėl ateities. Prisipažinsiu, kad tikrai nesu įsigilinusi į jų reikalavimus, nes man tiesiog neskanu dėl to augančio apetito. Suprantu esmę: mokytojai skundžiasi per mažu atlygiu už savo triūsą.
Ar girdėjote, kad kas nors jo nevertintų? Kad sakytų: „Nieko jie ten tokio ir nenuveikia“? Aš – tikrai ne.
Tačiau – „būkim biedni, bet teisingi“, – jei iš Lietuvos emigravo apie ketvirtadalį gyventojų su savo atžalomis, ar nesumažėjo darbo krūvis pedagogams? Laimei, nebeturiu mokyklinio amžiaus vaikų, tad gal nebūsiu „sušaudyta“ už šventvagišką mintį, jog kažkas iš mokytojų turėjo netekti darbo. Na, atleiskite, negirdėjau apie masinius mokytojų atleidinėjimus.
Natūralu, kad visi norime išgyventi, tad peržiūrimi darbo krūviai, kažkaip ieškoma išeities. Ir mokesčius mokanti visuomenė tai supranta, toleruoja, nutyli, kad gal reikėtų drastiškiau mažinti mokytojų skaičių. Gal tuomet ir lėšų daugiau atsirastų? Bet kas gi garsiai išdrįs tai pasakyti?
Man asmeniškai atsibodo tie pedagogų streikai. (Beje, kai vasarą bandome ieškoti gero lituanisto, sutinkančio padirbėti redakcijoje, visi purtosi – ne, per mažai mokate. O juk atrodytų, kodėl nepadirbėjus per atostogas porą savaitėlių, vis euras į kišenę? Todėl ir kyla įvairių minčių, ar išties jiems taip jau blogai…) Kažin ar mokytojams ne gėda prieš visuomenę dėl tokio antklodės tempimo į savo pusę? Dievaži, su visa pagarba, bet man dėl to sarmata. Ar jie tikrai labiau nuskriausti už pensininkus ar kitų profesijų darbuotojus, dirbančius privačiose bendrovėse? Juk šiems apie per krizę nurėžtų algų kompensavimą net neužsimenama: gyvename vadovaudamiesi rinkos dėsniais.
Žinoma, galima būtų dėlioti, jog darbas tikrai nelengvas, atsakingas, vaikai dabar sunkaus charakterio, nesukalbami ir t. t. Tačiau parodykite, kam dabar lengva (žinoma, išskyrus tuos valdžios pateptuosius)? Tad kodėl dėmesio centre ir vėl pedagogai su ištiesta ranka?
Medikai duoda Hipokrato priesaiką, kuri įpareigoja net karo metu priešui suteikti pagalbą. Ar streikuojantį pedagogą galima vadinti mokytoju iš didžiosios raidės?
„Lietuvos rytas“ rašo, kad Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė sako, jog dėl streiko nukentės moksleiviai, nes vėliau turės pasivyti programą: „Mokytojai turėtų išlikti solidūs ir parodyti, kaip galima spręsti problemas diplomatinėmis priemonėmis.“ Kartais vaiko lūpomis kalba tiesa.
KAS UŽSAKĖ ŠĮ STRAIPSNĮ?….
Praleidot puikią progą patylėti!