Savivaldybės tarybos posėdyje dar kartą išklausyta informacija apie uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) veiklą. Pateikta ir daugiau žinių apie pusiau požeminių aikštelių statybą.
Problemos dėl aikštelių ir konteinerių
Pasak TRATC direktoriaus pavaduotojo Juozo Šlepečio, visame regione TRATC vykdomų investicinių projektų vertė yra apie 4 mln. eurų. Ypač paklausios – pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės. „Ne kartą sulaukėme pretenzijų ir iš mero gavome pylos, kad vėluojame su šiais reikalais. Bet ne ką geriau einasi ir kitose savivaldybėse“, – bandė teisintis J. Šlepetis.
Įgyvendinant šį projektą Plungėje prie daugiabučių gyvenamųjų namų atsiras keturiasdešimt pusiau požeminių aikštelių su atitinkamu konteinerių skaičiumi, jos bus aptvertos, rakinamos kodine spyna.
Politikams iškart kilo klausimas, ar prie aikštelių bus vaizdo kameros. Anot J. Šlepečio, kontrolė labai svarbi – kad būtų galima išaiškinti ne vietoje atliekas paliekančius asmenis, kameros reikalingos. Tad bus galimybė pastatyti papildomą stovą kameroms pritvirtinti. Dvidešimt pusiau požeminių aikštelių bus įrengta ir prie viso rajono kapinių. Ten turėtų atsirasti ir dideli konteineriai žalienoms.
J. Šlepetis paaiškino, kad tokių aikštelių įrengimo darbai stringa dėl to, jog pačioje pradžioje urbanistų parengtame projekte kai kur buvo netinkamai parinktos vietos. Tačiau, anot J. Šlepečio, derinimas jau eina į pabaigą, tad netrukus bus skelbiamas projekto viešinimas. „Nemanau, kad pinigine prasme reikėtų labai džiaugtis. Abejoju, ar vežėjas sutiks atliekas vežti už dabartinę kainą, kadangi reikės įsigyti naujos technikos“, – svarstė svečias.
Tarybos posėdžio dieną daugiausiai klausimų kėlė aikštelių įrengimas prie Telšių g. 17 namo, Birutės g. (prie kapinių), Kalniškių g. 30 ir Kuliuose.
J. Šlepetis patvirtino, jog rangovas sutiko projektą skaidyti į dalis. Kol iki galo bus suderintos abejonių keliančios aikštelių vietos, darbus rangovas pradės ten, kur suderinimas įvykęs.
Kita problema – užtrukęs žalienų konteinerių individualių valdų savininkams dalijimas ir turinio išvežimas. J. Šlepečio manymu, delsimas įvyko dėl to, jog rangovas pasirinko platintoją, kuris klaidingai informavo žmones, kad konteineriais bus galima naudotis iškart juos gavus. „Neatsimušam skambučių nei patys, nei Savivaldybė. Šiandien sprendžiame šią problemą, kad greičiau įvyktų konkursas žalienų konteinerių ištuštinimo paslaugai“, – kalbėjo TRATC atstovas. Pasak jo, liepos 1 d. žalienos jau turėtų būti pradėtos vežti.
Asta Beierle Eigirdienė domėjosi, ar nereikėtų keisti tvarkos, kad ir juridiniai asmenys, atvežę žalienas į Jėrubaičius, nebūtų apmokestinami. Pasak J. Šlepečio, kiekviena savivaldybė renkasi sau priimtiniausią būdą, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasitarimų metu.
Skolos, auditas, operatorius
Kalbėta ir apie skolų išieškojimą. Pasak J. Šlepečio, 2018 m. buvo įteikti 96 ikiteisminiai įspėjimai. Šiais metais iki gegužės 29 dienos – 62 įspėjimai. Dėl skolų priteisimo pernai teismui perduotos 89 bylos (33 000 eurų), šiemet – 32 bylos (7 161 euras). Dėl priverstinio skolos išieškojimo pernai perduotos 26 bylos, išieškoma suma – 8 800 eurų, šių metų išieškoma suma jau siekia 1 238 eurus.
Liudą Skierų domino bendrovėje atliekamas auditas. Pasak J. Šlepečio, auditorė tikrina visas sritis, o bendrovės vadovai ir darbuotojai pateikia visą prašomą informaciją.
Aptartos ir TRATC problemos su Mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurioje turėtų būtų rūšiuojamos atliekos ir iš dalies jų apdorojimo (puvimo proceso metu susidarančių dujų) gaminama elektros energija. „TRATC direktorius per komiteto posėdį (Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų – aut. past.) sakė, kad kogeneracinė jėgainė nedirba. Operatorius (UAB „Veistas“) perka elektrą iš ESO po 12 centų už kWh, kai pačiam pasigaminti atsieitų 2-3 centai. Ar sukauptas dujas degina „žvakėje“, o gal išvis neveikia tas rūšiavimas ir viskas tik dėl akių, gal jėgainė sugedusi?“ – klausė tarybos narys Robertas Endrikas.
„Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad šiandien atsiliepia padarytos pirminės klaidos pasirašant sutartį. Tada nebuvo galvojama. Išeina taip: sumažėjus atliekų, operatorius gauna daugiau pinigų. Deja, bet taip yra pagal sutartį – šiandien niekur negalime pabėgti. Kalbu taip, kaip yra“, – sakė J. Šlepetis. Anot jo, dėl generatoriaus darbo MBA gamykloje domėjosi ir auditorė. Taip pat patvirtino, kad, jo žiniomis, praėjusiais metais kogeneracinė jėgainė nedirbo. „Tačiau sutartyje nėra įvardyta, kad ji būtinai turi dirbti“, – dėstė TRATC direktoriaus pavaduotojas.
Taigi tarybos nariai laukia audito išvadų.
