
Madeira, esanti netoli Afrikos krantų, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, vadinama viena gražiausių Europos salų. Portugalijos regionui priklausanti, tačiau autonomiją turinti sala traukia turistus iš įvairiausių kraštų, nes čia susipina viso pasaulio kraštovaizdžiai: palmių ir bananmedžių terasos primena Balį, miškais apsupti kalnai – Havajus, paplūdimiai – Kanarų salas, jaukūs senamiesčiai ir siauros gatvelės su vietiniais restoranėliais – Italiją. Negana to, Madeira dar vadinama Sodų sala ir Atlanto perlu – čia ištisus metus vyrauja švelnus ir komfortiškas klimatas. Kovo 10–17 dienomis šioje saloje lankėsi uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ kolektyvas.
UAB „VVARFF“ nemažai metų puoselėja tradiciją organizuoti darbuotojų poilsines ir pažintines keliones į svečias šalis. Sakartvelas, Portugalija, Vokietija, Austrija, Italija… Šįkart bendro poilsio kryptis – Madeira. Per savaitę saloje pamatyta daug, patirta smagių ir netikėtų įspūdžių, kurie, be jokios abejonės, lydės dar ilgą laiką.
Nuostabi Madeiros sostinė Funšalis kaip reikiant įsuko į atostogų ritmą. Didžiausias salos miestas pakerėjo savo judriomis, turistų pilnomis gatvelėmis, prieplauka, nedidelėmis, bet labai jaukiomis bažnytėlėmis. Kvapą gniaužė kelionė funikulieriais į vieną gražiausių vietų saloje – tropikų sodą, įsikūrusį Monte kalno viršūnėje, virš Funšalio. Šiame sode auga tūkstančiai egzotinių augalų, galima pamatyti ir laukinių gyvūnų – nuo japoniškų karpių iki povų bei gražuolių flamingų. Smalsumą kėlė ir šiame sode esančiame muziejuje saugoma skulptūrų ir unikalių mineralų kolekcija.
„Dešimt minučių smagaus juoko“, – taip vieną iš Madeiros „vizitinių kortelių“ turistams – leidimąsi specialiomis rogutėmis miestelio gatvėmis grįžtant iš tropikų sodo – apibūdino viena mūsų keliautojų. Šią pramogą yra pamėgę ekstremalių pojūčių turistai. Smagu, kad tokių pasitaikė ir mūsų grupėje.
Tarp išvykoje aplankytų vietų – Porto Moniz lavos baseinai – vienas įspūdingiausių Madeiros kampelių, Camara de Lobos žvejų kaimelis, kuriame kadaise dažnas svečias buvo pats Winstonas Churchillis. Beje, būtent šiame kaimelyje pirmą kartą išsilaipino ir šios salos atradėjas portugalų keliautojas Joao Goncalves Zarco… Pasižvalgyta ir nuo antrojo pagal aukštį skardžio pasaulyje – Cabo Girao stiklinės apžvalgos aikštelės! Kvapą gniaužė Sao Lourenco pusiasalio, vietinių dar Marsu dėl čia esančių raudonų uolienų vadinamo, vaizdai, mintis gairino vėjas kalnuose augančioje lauramedžių girioje. Išvydome medžius, kurių amžius siekia netgi 600 metų!
Pasivaikščiojimas bananų plantacijoje, ekskursija levadų takais, apsilankymas vieno žymiausių pasaulio futbolininkų Christiano Ronaldo muziejuje ir jo dėdės tavernoje, smagi Madeiros folkloro vakaronė. O kur dar portugališka virtuvė su autentišku vynu, tradicinis šių vietovių gėrimas punšas, vietinė duona, sultingiausi ir įdomiausi vaisiai, tarp kurių – tik Madeiroje augantis ir nokstantis bananasas! Skonių įvairovė kiekvieno pasirinkimui!
Už kelionę, stiprinančią kolektyvinę dvasią ir bendruomeniškumą bei draugiškumą, dėkojame bendrovės generaliniam direktoriui Vilmantui Bučiui.