Bronislovas Zaveckis – tai žmogus, kuris nei medžioja, nei žvejoja, tik saugo gamtą. Ir ne bet kaip, o atsidavusiai – ją ypatingai myli ir yra prieš bet kokius pažeidimus, nuolatos dalyvauja reiduose.
Per daugybę darbo laikraštyje ir kitos žurnalistinės veiklos metų pirmą kartą rašau apie neetatinį aplinkosaugininką. Matyt, ne be reikalo Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas Rokas Šatkus pasiūlė apie B. Zaveckį parašyti mūsų leidinyje. Ir koks sutapimas – šio numerio išėjimo dieną Bronislovui sukanka 70 metų. Jį apdovanojo Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūra. Palankiai apie jį telefonu papasakojo daug metų šios agentūros viršininku buvęs Aloizas Balsys.
B. Zaveckis neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi tapo 1974 metais, dabar jau amžinatilsį Stapono Šlušnio, kuris rajone buvo vienintelis etatinis inspektorius, laikais. Tada reikėjo turėti kuo daugiau neetatinių inspektorių, kurie negaudami jokio atlygio neretai paromis budėtų prie kokio ežero ar upės ar sulaikytų brakonierių, nelegaliai sumaniusį sumedžioti kokį nors žvėrį.
Kaip prisimena B. Zaveckis, tapti neetatiniu aplinkosaugininku (tada – gamtos apsaugos inspektoriumi) paragino Valerijonas Jazdauskas, kuriam irgi rūpėjo tvarka gamtoje ir tai, kaip medžiotojai ir žvejai laikosi įstatymų.
„Tuomet buvau jaunas, paslankus, ypač mylintis gamtą ir nusistatęs prieš pažeidėjus. Dirbau vairuotoju rajono žemės ūkio valdyboje. Viršininkas Alfonsas Guliokas, o paskui jį pakeitęs buvęs Seimo narys Mykolas Pronckus leisdavo su valdišku automobiliu važiuoti į reidus. Abu viršininkai palankiai žiūrėjo į gamtos saugojimą.
Man tai patiko. Vėliau Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovu tapo A. Balsys. Su juo irgi daugybę kartų teko vykti į visokius reidus, net į kitus rajonus. Mes juokaudavome, kad pas save visus brakonierius išgaudėme, o dabar važiuojame į Skuodą, Naująją Akmenę, Telšius ar dar kokį rajoną. Rajono aplinkosaugininkai už tokį darbą buvo apdovanoti pereinamąja vėliava (tarybiniais laikais – aut. past.), ir dar visi aktyvistai gavome premijas. Ne kartą teko „pakariauti“ su kokiu žveju ar nelegaliai žvėrį sumedžiojusiuoju.
Koks pats įdomiausias atvejis? Mes gerai žinojome prie visų ežerų esančias valtis. Atvažiuoji vakare – valties nėra. Vadinasi, išsiruošė brakonieriauti ir tikrai parplauks. Tykai kartais iki ryto ir nutveri brakonierių. Tada daugiausia tinklus į ežerą merkdavo, bet buvo ir „elektrikų“.
Sykį vienas parplaukė prie kranto. Kai mus pamatė, stryktelėjo iš valties ir šoko bėgti. Aš iš paskos. Buvau jaunas, greitas, tai pasivijau, kyštelėjau koją. Pargriuvo, o dar tuo metu J. Balsys pykštelėjo į viršų. Beliko sulaikyti.
Reikia surašyti protokolą. Klausiame pavardės, aiškiai matome, kad meluoja. Tada įsisodiname į mašiną ir vežame į miliciją. Tik pradedame važiuoti, automobilyje pasmirsta. Sustojame. Išlipęs brakonierius nusismaukia kelnes ir, prisirovęs žolių, valosi. J. Balsys sako: „Negi tokį vešime į miliciją? Ir mašina prismirs“, tad įspėjęs paleidžia.
Šiaip už nedidelius pažeidimus nei tada baudėme, nei dabar puolame bausti. Prieš pat šį mūsų pokalbį tikrinome „Platelių“ medžiotojų būrelį – viskas gerai, o medžioklėje buvo 26 vyrai. Pas mus sumažėjo šiurkščių gamtosaugos taisyklių pažeidimų. Kažkam pasibaigė žvejo ar medžiotojo bilieto galiojimo terminas – tiesiog žmogus pamiršo prasitęsti. Kitas žvejoja ten, kur neturi leidimo, ar koks nors medžiotojo nesusipratimas. Patarimas paprastas: tvarkingai, nepažeisdamas įstatymų elkis gamtoje, ir niekas nebaus“, – kalbėjo B. Zaveckis.
Dabar aplinkosaugininkai kiek kitaip atrodo nei seniau. Ir specialias liemenes turi, ir dujų balionėlį, ryšio priemones, taip pat, suprantama, pirmiausia parodo savo pažymėjimą.
Bronislovai su Gražiu Jubiliejumi,Tu šaunuolis .