
Praėjusią savaitę į posėdžius susirinkę Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetai gana emocingai aptarė patalpų Žlibinuose pirkimo klausimą. Daugiausia diskusijų kilo dėl kainos, kuri – kone triskart didesnė, nei nustatė turto vertintojai.
Pastaruoju metu ir žlibiniškiai, ir Savivaldybės administracija suka galvas, kaip optimaliai panaudoti Žlibinų gyvenvietėje turimas patalpas. Mat seniūnijos pastatas prašosi remonto, didžiulė mokykla tuoj bus uždaryta ir joje liks tik biblioteka. Kultūros centro pastatas – pusiau skustas, pusiau luptas, nes „valdiškoji“ dalis sutvarkyta, o priklausančioji privatininkui – žemės ūkio bendrovei „Žlibinai“ – gerokai apleista. Taigi patalpų turima daug, jas išlaikyti brangiai atsieina, tad ir galvojama, kaip čia viską priglaudus po vienu sparnu, o kas nereikalinga, pardavus.
Savivaldybės administracijos planas toks: nupirkti bendrovei „Žlibinai“ priklausančią kultūros centro dalį, ten įkurdinti seniūnijos administraciją, medicinos punktą ir biblioteką, o likusius tuščius seniūnijos ir mokyklos pastatus parduoti ar išnuomoti. Toks optimizavimas esą būtų pats efektyviausias.
Šį klausimą komitetams pristatęs Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjos pavaduotojas Arvydas Liutika sakė: „Bėda ta, kad kultūros centro dalis buvo sutvarkyta, bet iš to remonto greitai nieko neliks. Nes virš jos – kiauras stogas, nešildomos ir apleistos patalpos, kurios priklauso bendrovei. Taigi geriausia išeitis būtų jas nupirkti, suremontuoti ir perkelti seniūniją, medicinos punktą, o gal ir biblioteką. Tada bent jau tas vienas pastatas būtų sutvarkytas.“
Bendras kultūros centro pastato plotas – 932 kvadratiniai metrai. Bendrovei priklauso dalis pirmo aukšto ir visas antras aukštas. Siekdama išsiaiškinti, kiek pirkinys atsieitų, Savivaldybės administracija kreipėsi į turto vertintojus. Šie nustatė kainą – 17 400 eurų. Tiek būtų lyg ir nieko, bet… ŽŪB „Žlibinai“ pirmininkas Romutis Mažrimas už patalpas prašo trigubai daugiau – 50 000 eurų, o jei reikės, dar ir PVM Savivaldybė turės sumokėti (bendra suma išeitų 60 500 Eur).
Šių metų birželio 8-ąją specialiai šiuo klausimu surengtame posėdyje su R. Mažrimu derėtasi dėl patalpų kainos, tačiau jis nesutiko nei su nustatytąja turto vertintojų, nei su jokia kita. 50 tūkstančių – ir viskas. Tada nutarta Savivaldybės tarybai siūlyti patalpas įsigyti už savininko prašomą kainą, pinigus sumokant iš 2018 metų biudžeto.
Šis klausimas pirmiausia svarstytas Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje. Jo metu meras Audrius Klišonis kalbėjo: „Jei nuspręstume įsigyti, savininkas sutiktų palaukti. Taigi mokėtume tik iš kitų metų biudžeto. Be to, išsiaiškinome, kad PVM mums nereikės mokėti. Įsigijus būtina iškart remontuoti kiaurą stogą. Sprendimą reikia priimti skubiai, nes nuo liepos 1 dienos įsigalios pakeitimai – mokėti galėsime ne tiek, kiek prašoma, o tik tiek, kiek nustatė turto vertintojai, su 10 procentų paklaida.“
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai neprieštaravo, kad patalpas reikėtų įsigyti, bet akcentavo, kad 50 tūkstančių – gerokai per didelė suma. „Nupirkti tai nupirksime. Tik nežinia, kiek gausime pardavę kitus pastatus, kai kainos tokios „mizernos“. Sumokėsime, ko gero, brangiau“, – savo nuomonę išsakė politikas Romas Remėza. Galų gale nuspręsta: „Mes pritariame, kad perkame ir optimizuojame, o pinigų klausimą tegul sprendžia Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas.“
Pastarasis nebuvo taip palankiai nusiteikęs. Tiesa, iš pradžių lyg ir pritarta Savivaldybės administracijos sumanymui: gražu būtų viską turėti vienoje vietoje, kitus pastatus būtų galima parduoti, bet… Netrukus išsirutuliojo diskusija, kurią savo pasisakymu užvedė komiteto narys Adomas Zamulskis: „Sutinku, kad reikia viską optimizuoti, bet kiek tai mums kainuos? Gal pirmiausia reikėtų skaičiuoti, ieškoti kitų variantų? Galbūt naudingiau būtų viską kelti į mokyklą? Manau, kaina pernelyg didelė. Turto vertintojai sako, kad vertė – 17 400 eurų, R. Mažrimas nori 50 tūkstančių, ir mes jau pasirengę jam mokėti.“
A. Zamulskiui pritarė Aidas Kėsas: „Kaina tikrai neadekvati. Kiek sugalvojo, tiek ir prašo. Reikėtų neskubėti ir dar gerokai pasiderėti. Ar tas klausimas toks jau degantis?“
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas komiteto nariui atsakė, kad derybos su R. Mažrimu jau vyko, tačiau jis esą su mažesne kaina nesutinka.
A. Kėsas neatlyžo: „O jūs pats už 50 tūkstančių tas patalpas ar pirktumėte?“ Č. Kerpauskas buvo atviras: „Aš, ko gero, ir už 17 tūkstančių jų neimčiau.“ Atsakymas turbūt reiškia, kad kaina visiems atrodo gerokai didesnė, nei turėtų būti.
Savo nuomonę išsakė ir Audrius Šapalas. Anot jo, R. Mažrimo prašoma suma – protu nesuvokiama. Tai triskart daugiau už rinkos kainą, todėl „kvepia“ noru pasipelnyti.
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas nutarė: „Duokime užduotį derybų komisijai – tegul dar kartą susitinka su savininku ir tariasi. Jei pavyks ženkliai numušti kainą, tegu teikia siūlymą Savivaldybei. Jei ne, mes šio sprendimo projekto nenorėsime matyti.“
Komiteto narys Liudas Skierus šiuo klausimu nebuvo optimistiškai nusiteikęs: „Iki tarybos posėdžio per mažai laiko, kad komisijai kas nors pavyktų. Čia juk ne morkų kilogramą nupirkti…“