Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija ne tik regione, bet ir šalyje žinoma kaip viena pirmųjų mokyklų, pradėjusių vykdyti gynybinio-pilietinio ugdymo programą. Gegužės pabaigoje alsėdiškiai, minėdami šios programos vykdymo 20-ąsias metines, į gimnaziją sukvietė didžiulį būrį svečių, tarp kurių – Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ministerijų atstovai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, rajono vadovai, socialiniai partneriai ir kiti. Tuomet mokymo įstaigai linkėta ir toliau eiti pramintu keliu ieškant programos įteisinimo galimybių. Baigiantis metams smalsu, ką gimnazijos bendruomenei pavyko nuveikti ir kokių pokyčių galima tikėtis nuo 2022-ųjų.
Darbo grupės veikla
Pasak Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Gramalienės, pokyčiai vyksta. Gal jie dar nelabai matomi, bet ledai gerokai pajudėjo. „Gegužę Alsėdžiuose lankęsis Seimo narys prof. Valdas Rakutis jau tada išvyko žadėdamas padėti gimnazijai. Jo nuomone, pilietiškumo ugdymo tęstinumas privalo būti užtikrintas per sukurtą ir veikiančią sistemą, o ne pavienėmis iniciatyvomis“, – pasakojo D. Gramalienė.
Šią iniciatyvą nuo pat pradžių palaikantis Savivaldybės meras Audrius Klišonis sudarė darbo grupę, kuri turėtų ieškoti galimybių, kaip tęsti pradėtą veiklą.
Birželio viduryje prof. V. Rakutis Seime surengė apskritojo stalo diskusiją dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo tinklo stiprinimo ir plėtros, buvo aptartos kylančios problemos ir iššūkiai. Diskusijoje dalyvavo ir Plungės rajono delegacija: meras A. Klišonis ir jo sudarytos darbo grupės nariai mero patarėjas ir Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas ir pavaduotoja D. Gramalienė.
Diskusijoje vieningai pritarta, kad Lietuvoje turėtų būti sukurtas kadetų mokyklų tinklas. Jų turėtų atsirasti penkios: Karinių jūrų pajėgų – Klaipėdoje, Karinių oro pajėgų – Smalininkuose, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus Kaune, Generolo Jono Žemaičio karo akademija norėtų kurti kadetų mokyklą prie Vilniaus licėjaus, o Alsėdžiuose atsirastų Šaulių sąjungos veiklą ir vertybes puoselėjanti Žemaitijos regiono šauliška kadetų mokykla (kadetais vadinami karinių mokyklų moksleiviai ir studentai).
„Pavykus sukurti tokį tinklą Lietuvoje, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos tarnybos būtų aprūpintos gerai parengtais jaunuoliais ir jaunuolėmis, o Lietuva turėtų nesenkantį tėvynės reikalams nesvetimų žmonių būrį. Tokios mokyklos su savo mokymo baze padėtų veikti ir visuomeninėms organizacijoms – jauniesiems šauliams, skautams, paskatintų jaunimo techninių gebėjimų programas ir sudarytų sąlygas žmonėms, linkusiems į aktyvią gyvenseną ir tarnystę, gauti tinkamas sąlygas ugdytis“, – susitikime kalbėjo prof. V. Rakutis.
Iš šio susitikimo darbo grupė grįžo su namų darbais. Aptartas kelias, kuriuo gimnazija turėtų eiti siekdama kadetų mokyklos vardo. Pirmasis uždavinys – parengti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pristatyti strateginį mažiausiai trejų metų veiklos planą, kuriame turi atsispindėti mokyklos koncepcija.
Patriotinio ugdymo tinklo kūrimas
Sudėtingiausi klausimai yra bendri visoms kadetų mokykloms: būdamos iš esmės nacionaliniais centrais, jos daugiausia turi remtis savo savivaldybių parama, o pastarosioms trūksta ir potencialo, ir lėšų.
Nauji mokslo metai prasidėjo nuo dar vieno mero A. Klišonio inicijuoto pasitarimo: su darbo grupe susitiko Seimo nariai V. Rakutis ir Jonas Varkalys. Analizuota galima veikla, strategijos kūrimas ir ugdymo koregavimas. Dar po mėnesio visų galimų kadetų mokyklų atstovai susitiko Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Ten vyko koordinacinis pasitarimas dėl kadetų mokyklų ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo tinklo stiprinimo bei plėtros, dar kartą aptartos problemos, susijusios su minėtąja ugdymo sistema, ir pasiūlytas veiklos planas toms problemoms spręsti. Alsėdžių gimnazijai atstovavo visi darbo grupės nariai.
Koordinacinio pasitarimo tikslas – išgryninti problemas ir pasiūlyti, ką daryti, kad Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti valstybinė pilietinio ir patriotinio ugdymo sistema. Iki šiol valstybė neturi sisteminio požiūrio minėtais klausimais. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms.
Plungiškiai pritarė: reikia, kad Seime būtų sudaryta darbo grupė iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų atstovų. Į šią darbo grupę deleguoti meras A. Klišonis ir gimnazijos direktorius R. Kavaliauskas.
Nutarta, kad bendrauti reikia ne tik mokyklų vadovams, bet ir visoms bendruomenėms. Numatyta rengti pilietiškumo stovyklas vis kitoje mokykloje, susipažįstant su aplinka ir vykdoma veikla, lankytinais objektais. „Pirmojoje tokioje stovykloje, vykusioje mokinių rudens atostogų metu Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, dalyvavo ir jaunieji alsėdiškiai. Kita susitikimo vieta planuojama Alsėdžių gimnazijoje, jam ruošiamasi vykdant kitą veiklą“, – sakė D. Gramalienė.
Po visų pasitarimų ir diskusijų Seime ir rajonuose, atrodo, pagaliau prie vieno stalo diskutuoti ir priimti galutinius sprendimus sės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė. Joje kartu su įvairių ministerijų vadovais darbuosis mūsų Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis, kuris, beje, vadovauja ir Savivaldybės darbo grupei dėl kadetų mokyklos steigimo Alsėdžiuose.
Šauliška kadetų mokykla – sprendimas ar galimybė?
Alsėdžių gimnaziją su Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) ir Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine sieja ilgametė draugystė. Gimnazija vykdo daug tęstinių pilietiškumo renginių ir veiklų, turi savo Alsėdžių 806-ąją šaulių kuopą. Mokykloje kadaise buvęs pučiamųjų būrelis išaugo į vienintelį šalyje šaulių orkestrą, kuriame dabar groja ne tik vietiniai, bet ir iš kitų miestų važinėjantys LŠS nariai. Būtent tai ir lėmė, kad čia būtų kuriama Žemaitijos regiono šauliška kadetų gimnazija, priimanti mokinius iš visos Lietuvos.
Kaip gimnazijos bendruomenė ruošiasi pakviesti motyvuotus jaunuolius iš kitų miestų mokytis būtent čia? Anot D. Gramalienės, motyvacijai skatinti ieškoma pačių įvairiausių būdų. Vienas iš jų – tai pridėtinis balas stojant į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. „Šiuo metu bet kuris mūsų gimnaziją baigęs mokinys gauna papildomai 0,75 stojamojo balo. Su akademijos vadovais aptarta nauja bendradarbiavimo sutartis. Remiantis ja, būtų pridedamas dar vienas balas, taigi iš viso – 1,75 papildomo balo“, – akcentavo karjeros planavimo paslaugas gimnazijos mokiniams teikianti D. Gramalienė. Pašnekovė pabrėžė, kad tai būtų ne vienintelis privalumas – baigusieji Alsėdžių gimnaziją papildomų balų gautų ir stodami į policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių mokyklas. Aišku, baigus kadetų mokyklą, galima stoti ne tik į statutines, bet į visas šalies ar užsienio aukštąsias mokyklas.
Lapkričio mėnuo gimnazijoje užbaigtas Lietuvos kariuomenės dienai skirtu renginiu: susirinkusieji galėjo paklausyti šaulių orkestro, D. Gramalienės pranešimo apie gimnazijos veiklą ir siekį tapti kadetų mokykla, būti priesaikos priėmimo ceremonijos stebėtojais. Meras A. Klišonis pasveikino naują Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės instruktorių, ugdysiantį jaunuosius alsėdiškius, – vyr. srž. Ričardą Ruškį. Gruodžio mėnuo gimnazijoje pradėtas nuo Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės naktinės stovyklos, kurioje dalyvavo arti 100 jaunųjų šaulių ir jų vadų iš Telšių ir Mažeikių kuopų.
Tikėtina, jog artimiausiu metu sprendimas dėl kadetų mokyklos steigimo Alsėdžiuose bus priimtas, tad seksime įvykius, kaip gimnazijos bendruomenei pavyks eiti pasirinktu keliu.
Comments 1