Ar gydymo paslaugos taps prieinamos tik didmiesčiuose?

Prieš kurį laiką Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad medicinos įstaigos turėtų ruoštis galimai pertvarkai – į vieną darinį norima sujungti rajonų ligonines ir didesnes apskričių centruose veikiančias gydymo įstaigas. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad rajonuose gyventojams gresia likti be jokių gydymo paslaugų, išskyrus būtinąją pagalbą.

„Visiškai neatsižvelgiama į pacientus. Reformos iniciatoriai net nesusimąsto, kokias pasekmes gali sukelti tokie, mano galva, nepamatuoti sprendimai. Kodėl tai daroma? Tikrai ne dėl to, kad žmogui būtų geriau“, – taip apie planuojamą gydymo įstaigų tinklo pertvarką atsiliepia VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.

Ligoninių jungimas – su daug klaustukų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planai sujungti į viena rajonų ligonines ir didesnes apskričių centruose veikiančias gydymo įstaigas aiškinami elementariai. Esą tokiu sprendimu siekiama užtikrinti profesionalesnes paslaugas pacientams, dėl to greičiau augtų medikų atlyginimai, tinklo optimizavimas duotų ir ekonominės naudos. Pastarasis teiginys motyvuojamas tuo, kad planuojami pokyčiai leistų išvengti situacijos, kokioje yra atsidūrusios kai kurios šalies ligoninės – trūkstant pacientų jos stovi apytuštės.

Nors konkretūs nutarimai dėl pertvarkos nepriimti, tačiau, kaip informuoja SAM atstovai, gydymo įstaigų optimizavimo planas turi būti paruoštas dar šiemet – jį rengti turėtų Valstybinė ligonių kasa. Kol kas ligoninių regioninio planavimo idėjos aptariamos, vyksta diskusijos ieškant geriausių sprendimų. SAM pozicija šiuo klausimu aiški: optimizuoti gydymo įstaigų tinklą būtina norint užtikrinti efektyvesnį, nei yra dabar, ligoninių darbą regionuose. Dėl to esą pacientai tik išloštų. Tačiau ar tikrai numatomi pokyčiai duos deklaruojamos naudos paprastam, toli nuo regioninės gydymo įstaigos gyvenančiam žmogui, kuriam dabar neretai ir iki rajono ligoninės atvykti kainuoja nemažai pastangų?

Kad dėl rajonų ligoninių pertvarkos numatomi pokyčiai – jautrus klausimas, supranta visi. Kol kas negirdėti pranešimų, kad galima reforma pozityviai būtų sutikta šiose gydymo įstaigose. Priešingai, nepasitenkinimo tokiu siūlymu netrūksta. Nieko keisto, juk jeigu pertvarka bus įgyvendinta, tai rajonų ligoninės savo pacientams galės suteikti tik pirminę būtinąją pagalbą, geriausiu atveju dar išliktų slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Gydytis visais atvejais tektų važiuoti į regionų centrus.

„Ne viską galima išvežti“

Įgyvendinant planuojamą reformą, pokyčiai, be abejo, paliestų ir Plungės rajono savivaldybės ligoninę: šios pacientams gydytis tektų vykti į Telšius ar Klaipėdą. Direktorius A. Martusevičius ir Traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas traumatologas Saulius Dailidėnas yra vienodos nuomonės – jei šis projektas bus vykdomas, tai turės neigiamų pasekmių gyventojams. „Ne praktikai už tokių sprendimų stovi, tikrai ne ligonių naudai tos pertvarkos“, – mano S. Dailidėnas. 36 metus gydytoju traumatologu dirbantis vyras iš patirties gali pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kai pagalba pacientui reikalinga neatidėliotinai.

„Ne viską galima išvežti“, – turėdamas omenyje numatomus sprendimus dėl ligonių gydymo tik regionų ligoninėse, sakė S. Dailidėnas. Kas prisiims atsakomybę už paciento būklės pablogėjimą ar net mirtį, kol jis bus transportuojamas greitosios pagalbos automobiliu į regioninę gydymo įstaigą? Taip pat neaiškumų kyla dėl to, kaip apskritai bus paskirstytas ligonių srautas. Ar rajone dirbanti greitosios medicinos pagalbos brigada bus pajėgi tinkamai reaguoti į visus iškvietimus?

Tvirtinama, kad reforma bus siekiama pagerinti žmonėms paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šis teiginys Plungės rajono savivaldybės ligoninės vadovui kelia abejonių. „Ir šiandien pasitaiko atvejų, kai reikia žmogui gultis į aukštesnio lygio ligoninę, bet net ir turint siuntimą pasakoma, kad vietų nėra“, – apie medicinos paslaugų „prieinamumą“ kalbėjo A. Martusevičius. O juk pacientų srautai didmiesčių ligoninėse ir dabar yra labai dideli, optimizuojant ligoninių tinklą jie dar labiau išaugtų.

Klausimų šiuo metu daugiau nei atsakymų. Ligoninės direktorius nesupranta, kodėl būtina griauti sistemą, kuri veikia paprasto žmogaus labui. Tuo labiau kad ir užsienio šalių – Vokietijos, Norvegijos – pavyzdžiai rodo, jog siekiama medicinos paslaugas grąžinti kuo arčiau ligonių. Lietuvoje – priešingai. „Mūsų šalyje juk visur žmonės gyvena, ne tik Vilniuje“, – ironizavo S. Dailidėnas.

1. Dailidėnas ir A. Martusevičius apgailestavo, kad planuojamos reformos kontekste ne tik kad nelabai yra matomi pacientai, bet ir tinkamai neįvertinamas pačių rajonų ligoninių darbas. „Sutinku, kad kai kurias gydymo įstaigas galbūt ir būtų galima sujungti, tačiau dauguma antrinio lygio paslaugas teikiančių ligoninių tikrai dirba rentabiliai“, – svarstė A. Martusevičius. Direktorius įsitikinęs, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi likti Plungės rajone. Ne tik todėl, kad gyventojai išvengtų iškilsiančių didelių nepatogumų ir papildomos finansinės naštos dėl nutolusių medicinos paslaugų, bet ir todėl, kad neprotinga būtų sugriauti tai, kas iki šiol sėkmingai veikė.

Teikia beveik visas paslaugas

Plungės rajono savivaldybės ligoninė savo pacientams teikia visas paslaugas, išskyrus akušerijos. Pacientų srautai nemaži, dirbama pelningai. Praėjusiais metais šioje gydymo įstaigoje atliktos 1 406 operacijos, hospitalizuoti 4 984 žmonės, ambulatorinių konsultacijų skaičius siekė 70 096.

Ligoninė įgyvendina pastato rekonstrukcijos projektą, kuris finansuojamas iš Valstybės investicijų programos. Projektui buvo skirta 334 000 Eur, iš jų 198 000 Eur – įrangai įsigyti ir 136 000 Eur – šildymo sistemai renovuoti.

Siekdama gerinti paslaugas, gydymo įstaiga atnaujina turimą medicinos įrangą ir priemones. Per praėjusius metus įsigijo ultragarsinės diagnostikos sistemą, otorinolaringologinę įrangą, automatinę dezinfekavimo stotelę, čiužinių nuo pragulų, venų iliuminatorių. Taip pat buvo atnaujinta LOR kabineto diagnostikos įranga. „Turime ir kompiuterinį tomografą. Plungės ligoninėje viskas veikia kokybiškai. Ligonių srautai dideli. Kodėl viską dabar reikia sugriauti. Dėl pinigų?“ – savo poziciją apie galimą reformą dėstė A. Martusevičius. „Prieš kurį laiką norėjo uždaryti nervų, vaikų ligų skyrius. Atsilaikėme“, – optimistiškai į galimus pokyčius vis dėlto pažvelgė Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorius.

Medikai visada yra pasirengę suteikti pacientams pagalbą ir tik valdžia yra atsakinga už paslaugų paketo prieinamumą. Gal aktyviau savo poziciją turėtų pareikšti ir vietos savivalda.

Dabar nemažai kalbama apie dvi Lietuvas, apie atskirties mažinimą. Ar žodžiai nesiskiria nuo veiksmų?

Sauliaus NARKAUS nuotr.