Kuo tolyn žengiame į XXI amžių, tuo labiau kirbina nerimas, jog nebe už kalnų toji diena, kai buvusios įprastos tautinės tradicijos bus „palaidotos“ kraštotyriniuose leidiniuose ir viso labo taps istoriniu reliktu. Ką apie tai manote jūs? Tai irgi rūpi interneto portalui Pickvibe.
Kokias grėsmes netolimoje ateityje įžvelgia tautinių tradicijų sergėtojai?
Politikams labiau rūpi globalaus pasaulio mados, kur pirmu smuiku groja materialinės vertybės ir pasaulio padalijimas į kelias galingųjų valstybių valdomas zonas, kuriose smulkių žuvelių poreikiams nelieka vietos. Tai turint omenyje, natūraliai kyla klausimas, ar tai gali būti tiesa?
Skeptikai yra įsitikinę, jog pirmenybinėmis tapę materialinės vertybės skatina žmoniją taikytis prie globalizacijos formuojamų taisyklių. Tai patvirtina migracijos bangų kilimas, kuris keičia žmonių charakterius ir numenkina tautiškumo reikšmę.
Kas mūsų dienomis vis dar palaiko tautinių tradicijų gyvastį?
Apokaliptinį senųjų tautinių tradicijų išnykimą vis dar atitolina Lietuvoje populiarumo neprarandantys folkloriniai kolektyvai. Šių entuziastų dėka šalyje per metus rengiama daug įvairių folklorinių švenčių. Tokie kolektyvai mums išsaugo mūsų senolių dainas, šokius, smagius kaimiškus žaidimus.
Jiems vadovauja tikri lietuvių tautos patriotai, kurie prie savęs suburia bendraminčių pulkelius. Todėl vis dar tebėra populiarios folkloro ansamblių šventės, kurios vyksta didžiuosiuose šalies miestuose, krašto regionuose. Tarp jų paminėtinos – „Ten kur Nemunas vingiuoja“, „Pūsk, vėjuži“, „Graži mūsų šeimynėlė“, „Auga vuobelelė“, „Liob šuoktė ir dainioutė“, „Žilvitis žaliuoja“ ir kt.
Kaip tautinės tradicijos palaipsniui ima prarasti ankstesnę savo prasmę?
Iš dalies vis dar galima teigti, jog lietuvių tauta yra pratusi gerbti ir puoselėti senąsias tradicijas, ką paliudija archajiškiausia, iki šių dienų išlikusi Užgavėnių šventė. Kitos tradicinės metų kalendorinės šventės tapo labiau sumodernintos. Net lapkričio pradžioje mirusiesiems pagerbti skirtos apeigos virsta varžybomis, kas daugiau ant kapo sukraus kuo prašmatnesnių žvakių ir krepšelių.
Joninės daugeliu atvejų tampa populiariosios muzikos atlikėjų pasirodymų švente, kurioje retai kas prisimena, jog reikėtų pasivolioti šaltose ryto rasose, šokinėti per laužą su savo meile susikibus rankomis. Žolinė šiuo klausimu išlieka artimesnė nuo senų laikų susiformavusioms tradicijoms. O Kalėdos virsta komercine švente, kur ant pjedestalo keliamos ne simbolinės, o materialine prasme labai vertingos dovanos.