Plungės mieste ir rajone netrūksta įvairių paminklų ir atminimo simbolių. Nemažai jų pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas. Birželio 12 dieną vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete apsvarstyti fondo parašymai perimti šį turtą Savivaldybės žinion.
Kaip sakė prašymus pristatęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (paveldosaugininkas) Gintaras Ramonas, visi Plungės istoriją menantys atminimo ženklai iki šiol oficialiai neturi šeimininko, todėl Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas Savivaldybei siūlo perimti juos savo žinion, kad būtų užtikrinta jų priežiūra. Atminimo ženklų yra keletas: prie buvusio malūno Dariaus ir Girėno g., Telšių g. esantis paminklas „Visiems doriems plungiškiams“, prie geležinkelio stoties, Boriso Efroso atminimo lenta Vytauto g., Nausodžio seniūnijos Kaušėnų kaime esantis Holokausto aukų memorialas ir kt.
„Tas pats fondas kelia klausimą dėl Litvakų atminimo sodo, kuriame jau ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda spėjo apsilankyti“, – kalbėjo G. Ramonas. Sode „sodinamos“ metalinės obelys, menančios žydų bendruomenes. Situacija dabar yra tokia, kad sodyba su sklypu, kuriame yra Litvakų atminimo sodas, yra parduota. Savo rašte fondas Savivaldybės administracijai siūlo perimti sodą savo žinion arba jis bus perkeltas į kitas savivaldybes ar perduotas kitoms organizacijoms. Tiesa, fondas nurodo ir tai, jog už sodą norėtų gauti apie 60 000 eurų kompensaciją, ją pervedant į fondo sąskaitą po 10 000 eurų kas pusę metų.
Kalbant apie paminklų ir atminimo ženklų perėmimą, G. Ramonas atkreipė dėmesį, jog gali iškilti klausimas dėl pastatymo vietų suderinamumo su sklypų savininkais. „Greičiausiai susidurtume su kažkokių galutinių leidimų negavimu, bet juk čia žmogaus pastangos ir tam tikras įamžinimas įvairių istorinių dalykų“, – pastebėjo komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas.
„Galvodama apie tai, kad žydų bendruomenė Plungėje sudarė tikrai didelę dalį gyventojų, jie į Plungės istoriją įrašė daug darbų: ir mokykla, ir bankas, ir futbolo komanda. Ši bendruomenė Plungei davė daug ir mūsų pareiga būtų išsaugoti tai, ką žmogus privačia iniciatyva darė“, – svarstė Vida Bondauskienė.
Vicemeras Žydrūnas Purauskis sakė, jog prašymą dėl atminimo ženklų perėmimo reikėtų detalizuoti ir gauti daugiau informacijos.
Dėl Litvakų atminimo sodo komiteto nariams taip pat kilo abejonių.
„Siekis būtų turėti ir išsaugoti, nes tai žinomas objektas Lietuvoje ir tarp užsienio turistų. Taip pat reikėtų išsiaiškinti sklypo ir sklypo savininko planus, nes paminėta kompensacijos suma yra be sklypo. Jei sodą palikti toje pačioje vietoje, reikėtų spręsti klausimą ir dėl sklypo atskyrimo, jo kainos ir pan. O dėl įvardytos sumos – tai būti derybų klausimas“, – Savivaldybės administracijos nuomonę išsakė vicemeras.
Komitetas priėmė sprendimą dar kartą pasikalbėti su paramos ir labdaros fondo vadovu Eugenijumi Bunka.
E. Bunka telefonu „Plungei“ paaiškino, kad su naujuoju sodybos ir sklypo savininku yra pasirašytas susitarimas, jog jis Litvakų sodą išsaugos 5 metus. „Savininkas taip pat yra suinteresuotas, kad sodas liktų, nes planuoja kurti kaimo turizmo sodybą, o sodas būtų vienas iš traukos objektų. Mano tikslas ir noras taip pat yra, kad sodas liktų mūsų rajone“, – sakė fondo vadovas. Pasak jo, jei mūsų rajono politikai siūlymo nepriims, greičiausiai jis būtų perkeltas į kitą vietą – Litvakų atminimo sodo pageidauja ir kitos savivaldybės. Pasidomėjus apie prašomą kompensaciją E. Bunka sakė, jog kurdamas sodą fondas turėjo nemažai išlaidų, o už gautus pinigus galės daryti kitus gerus darbus. „Čia ne piniguose esmė, kiti siūlo daugiau. Kaip ir sakiau, mano noras – kad sodas liktų Plungėje“, – pabrėžė E. Bunka.
