Po Joninių savaitėlę pailsėjusi, Lietuvon vėl grįžo vasara. Su kaitria saule ir skaisčiu dangum. Beje, amerikiečiai hidrometeorologai prognozuoja, kad šilumos mūsų krašte netrūks visą liepą ir rugpjūtį. Esą vakarinėje Rusijos dalyje bus baisiai karšta, prasidės sausros, kurios galinčios atkeliauti ir į Lietuvą. Taigi kaitros gerbėjai galės džiūgauti ir kepintis. Ar galima pasikliauti amerikiečių prognozėmis? Sako, kad taip, nes tokias žinias pateikianti Tarptautinė oro prognozių tarnyba aptarnauja oro sąlygoms jautrius verslus. O tai reiškia, kad prognozės privalo būti pačios tiksliausios. Beje, kaskart, kai kalbama apie orus, prisimenu seną anekdotą: išgirdęs per televiziją skelbiamą prognozę, žmogelis sako, kad geriausiai orus nuspėja du jo sūnūs, mat vienas sako, kad lis, kitas – kad ne, taigi vienas iš jų visuomet teisus.
Turbūt natūralu, kad per karščius mintys sukasi apie vėsią jūrą. Visai neseniai varčiau lankstinuką, raginantį aplankyti Latvijos pajūrį ir Ventspilį. Jei dar nebuvote, tikrai verta nukakti – gražus miestas, puikus pajūris, gausu pramogų. Juolab kad ši vasara – tai paskutinė proga kaimynininėje Latvijoje pailsėti pigiau – už latus. Nes jau nuo 2014-ųjų latviai pirks ir parduos už eurus – juk liepos 3-iąją Europos Parlamentas pritarė, kad Latvija taptų euro zonos nare. O tai, ko gero, reiškia, kad pas kaimynus viskas brangs ir atostogos Ventspilyje 2014-aisiais jau bus už didesnę kainą.
Kol vieni svarsto, kuriam paplūdimy šonus pakepinti, kiti kur kas keblesnius klausimus ir problemas sprendžia. Turiu omeny abiturientus ir jų tėvus, kamuojamus valstybinių egzaminų rezultatų laukimo. Kadangi sprendžiamas vaiko likimas, tas dviženklis (retais atvejais – triženklis) skaičiukas iš lietuvių, anglų, istorijos, biologijos ir kitų dalykų labai svarbus, lemiantis, kokiu keliu jaunas žmogus pasuks, ką veiks ir nuveiks gyvenime, ar pildysis jo svajonės. Kadangi pati tame katile verdu, suvokiu ir pripažįstu faktą, kad nuo šiomis dienomis gautų skaičiukų priklauso mano vaiko ateitis. Ir tai neramina.
Valstybinių egzaminų rezultatai pamažu aiškėja. Vienus jie atvėsina, nuvilia ar net sugniuždo, kitus, atvirkščiai, –
kaitina dar didesniems siekiams. Dabar, kai atviros sienos į Europą ir visą pasaulį, turbūt turime džiaugtis, kad mūsų vaikai taip puikiai moka anglų kalbą. Juk net penki procentai Lietuvos abiturientų iš valstybinio anglų kalbos egzamino gavo šimtukus! Ir tai penkiskart daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau neramu, kad užsienio kalba užgožia gimtąją. Negi taip „suanglėjom“, kad net dešimtadalis dvyliktokų valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė?.. Kad ir kokia sudėtinga būtų lietuvių kalba, kad ir kokios mielos būtų angliškos dainos ar frazės, manau, tai mums nesuteikia teisės pro pirštus žiūrėti į tai, kas svarbiausia – gimtąjį žodį.
