Dar gerokai iki rugsėjo 1-osios žinota, kad labai pasikeitė ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų maitinimo reikalavimai. Mokslo metai prasidėjo, tad su jais sulaukta ir pokyčių. Netrukus viešojoje erdvėje imta piktintis, kad įvedus naujoves mokyklų valgyklos tuščios, vaikai nevalgo, bėga į artimiausius prekybos centrus, greitojo maisto užkandines ir maitinasi dar nesveikiau nei iki šiol.
Pasidomėjome, ar valgyklos ištuštėjo ir Plungės rajono savivaldybės mokymo įstaigose, ar ikimokyklinukai vakare į namus grįžta urzgiančiais pilvais.
Reikalavimai
Skaitytojams priminsime, kad rajono mokinius maitina dvi įmonės. Plungės miesto mokykloms maistą tiekia uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“, kaimų – viešoji įstaiga „Bruneros“ (buvusi VšĮ „Kretingos maistas“ – aut. past.). Ikimokyklinės miesto įstaigos auklėtinių maitinimą organizuoja pačios.
Pagal naujus reikalavimus vaikams į darželius ir mokyklas nebebus galima neštis menkaverčių užkandžių (tokių kaip sausainiai, glaistyti sūreliai ir pan.). Mokymo įstaigose turės būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai, nes labai apribotas desertuose, konditerijos gaminiuose, gėrimuose esančio cukraus kiekis.
Mokyklose turėtų nelikti vaikų taip mėgstamų picų. O pietums jie privalės gauti mėsos, bent kartą per savaitę žuvies. Tiek darželiuose, tiek mokyklose trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės, o ikimokyklinukams net tris kartus per savaitę pietums ar vakarienei turės būti patiekiama ankštinių daržovių.
Daugeliui lietuvių turbūt sunkiai įsivaizduojamas dalykas atsisakyti bulvių. Remiantis naujaisiais reikalavimais, bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, bet tik retai ir be spirgučių padažo. Bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti pridedamos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau kaip kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites.
Teks atsisakyti saldintų kompotų, arbatos, net sulčių. Šie produktai bus galimi tik priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių. Sumažinti druskos, cukraus kiekiai produktuose. Turi būti daugiau skaidulinių medžiagų.
Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine – jos turės būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotu aliejumi arba jogurtu. Mokyklose, jei valgys tik pietus, vaikai kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų patiekalo lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną.
Nuo šiol pirmenybė bus teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną. Makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.
Pirmenybė turi būti teikiama nešaldytai šviežiai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose virti mėsos gaminiai išlieka. Taip garsiai koneveiktas dešreles ar „Daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Niekam ne paslaptis, kad apetitą pirmiausia žadina kvapas, paskui – vaizdas, na, ir galiausiai skonis. Tad nuo šiol vaikams nebebus galima tiekti pervirusio, perkepusio ar apskrudinto maisto. Patiekalai turi būti gaminami troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje.
Mažieji pradėti ruošti iš anksto
Kaip matome, pakeitimų daug, tad kaip į jas reaguoja rajono ugdymo įstaigos?
Visų Plungės miesto lopšelių-darželių direktorės teigė, kad pokyčiams pradėta ruoštis iš anksto. Tad vaikai prie naujų skonių jau buvo pratinami. „Pas mus nebėra nei saldintos arbatos, nei bandelių, ir galiu pasakyti, kad vaikai jų net nepasigenda. Aišku, nežinau, gal grįžę namo jie tų saldumynų ir gauna“, – sakė „Saulutės“ direktorė Birutė Razutienė.
„Viską darome palaipsniui. Žiūrime, kaip vaikai reaguoja. Jei pastebėsime produktus, kurių mažieji nevalgo, keisime juos kitais, atitinkančiais reikalavimus. Beje, duodame maisto paragauti ir tėvams. Nusiskundimų kol kas nesulaukėme“, – kalbėjo lopšelių-darželių „Vyturėlis“, „Nykštukas“, „Raudonkepuraitė“ vadovės.
Mokyklose valgančiųjų yra. Tik ar išliks?
UAB „Grūstė“ regiono maitinimo organizavimo vadovė Diana Jokimčienė „Plungei“ tvirtino, kad kol kas nusiskundimų nei iš mokinių, nei iš pedagogų nesulaukta. Ji neneigė, jog reikėjo gerokai pasukti galvą, kad būtų įvykdyti visi reikalavimai.
Pasak D. Jokimčienės, Plungės miesto mokyklų mokiniai mielai geria nesaldintą arbatą, o valgyklos tikrai nėra tuščios, kaip skelbiama viešojoje erdvėje. Didelio streso valgiaraščio pakeitimas ir prėskesnis maistas vaikams nekelia. Tačiau, bendrovės atstovės manymu, drastiški sprendimai niekur nenuves. „Tai kas, kad bufetuose nebegalima pardavinėti desertų, vaisvandenių? Vaikai nusiperka saldintų kukurūzų, gėrimų netoli mokyklų esančiose prekybos centruose“, – išsakė savo nuomonę D. Jokimčienė.
„Jau ne pirmus metus maitiname Plungės rajono moksleivius. Maitinimas mokyklose pradėtas su kiekviena mokymo įstaiga atskirai sutartu laiku. Kol kas dar tik pirmos dienos, tad nieko negalime pasakyti apie valgančių vaikų skaičių.
Esame už sveiką mitybą, pritariame pozityviems pokyčiams ir naujovėms šioje srityje, bet manome, kad turi būti palikta galimybė rinktis. Moksleivius maitiname griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, tad mums kelia nerimą, kad griežti ribojimai ar draudimai per pusę sumažins mokyklų valgyklose valgančių vaikų skaičių. Dar daugiau jų eis į prekybos centrus ar kioskus nusipirkti saldžių gėrimų, traškučių ar kito nesveiko maisto“, – kalbėjo VšĮ „Bruneros“ marketingo skyriaus vadovė Silva Petrikauskienė.
Šateikių pagrindinės mokyklos direktorius Paulius Zakalskis „Plungei“ teigė, kad iš ikimokyklinukų tėvų nusiskundimų dėl maisto nesulaukė. O kaip mokiniai vertina maistą, dar sunku spręsti, nes už pinigus jie kol kas jo negali įsigyti.
„Galėčiau nebent pasakyti, kad vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, nelabai nori kruopų vietoj bulvių. O iš tiekėjų teko girdėti, kad už skiriamą mokinio nemokamo maitinimo sumą (pradinukui pietums – 1,30 euro, vyresniam – 1,51 euro – aut.
past.) sunku įsigyti produktų pagal iškeltus reikalavimus“, – nurodė direktorius.
Beje, kaip minėjo P. Zakalskis, Šateikių pagrindinę mokyklą lankančių vaikų tėvai rado puikų sprendimą, kad jų atžalos pavalgytų šilto maisto, o ne išleistų pinigus sausainiams ar traškučiams. Kiekvienas norintysis su maisto tiekėju sudaro sutartį, perveda jam pinigų, o vaikas, prieš tai kartu su tėvais iš valgiaraščio pasirinkęs patiekalą, valgykloje gali pavalgyti.
„Jau praėjusiais metais taip daryta. Tėvai liko labai patenkinti. Vaikui nereikia nešiotis grynųjų, o tėvai žino, kad jis tikrai valgė šilto maisto“, – paaiškino mokyklos vadovas.
Toks pats būdas galimas ir mokyklose, kurios naudoja elektroninį mokinio pažymėjimą.
Eksperimentas
Iš pasisakiusiųjų kalbų susidarė įspūdis, kad mokiniai didelio skirtumo pajausti lyg ir neturėtų, tad atlikome mažą žurnalistinį tyrimą. Vienoje iš miesto mokyklų paprašėme moksleivio nueiti į valgyklą, pasirinkti tai, ko nori. Ir štai įspūdžiai (nuotr. 1 psl.): „Kepsnys be skonio. Bulvės ne tokios, kaip įsivaizduočiau, gal senos? Morkos lyg nuplautos kartu su kepsniu. Anksčiau valgykloje būdavo gerokai daugiau valgančiųjų. Brangu. Man atrodo, kad „Maximoje“ nusipirktos mišrainės būtų ir pigesnės, ir skanesnės.“
Tad kokios išvados?
