Et, gaila, kad taip neilgai pasidžiaugėme malonia pavasariška šiluma. Gal šiek tiek apgaulinga, bet pripažinkim, jog daug maloniau, kai lauke skruostus „bučiuoja“ saulė nei šaltis ar žvarbus vėjas. Net pikta, kad ir vėl reikia stipriau susisiausti paltus, „lipti“ į žieminius batus (gerai, jog nepaskubėjau jų išmesti, kaip planavau). Jau eilinį kartą įsitikinu, kad senolių spėjimai pagal vienus ar kitus gamtos požymius labai dažnai prasilenkia su realybe. Nors čia kaip su horoskopais – nori tikėk, nori ne – kiekvieno laisvas apsisprendimas.
Pagal kalendorių trečiadienis – Pempės diena. Senoliai tikėjo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės tikras atšilimas. Remiantis internetiniame portale „delfi“ skelbtu straipsniu, pempės Lietuvoje pasirodė dar vasario viduryje. Vadinasi, galime šaukti tris kartus valio?
Tiek to, palikime orų spėjimus meteorologams, gamtos žinovams bei įvairiausiems burtininkams ir aiškiaregiams.
Mane labiau neramina kitos
prognozės. Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas, Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas ir Sevastopolio vadovas Aleksejus Čalyjus pasirašė sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos Federacijos. O po to paskelbta Rusijos prezidento kalba apie siekį susigrąžinti buvusios sovietų sąjungos ribas verčia rimtai sunerimti.
Joks paukštelis ar gamtos reiškinys apie tokius galimus veiksmus neprognozavo. Kaip rašoma „delfyje“, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, grįžusi iš Ukrainos, sutiko su Prezidentės neseniai išsakyta mintimi, jog V. Putinas nori perbraižyti Europos žemėlapį.
Kai geriau pasikapstai atminties kertelėse, aptinki dar iki Krymo aneksavimo Rusijos prezidento pasakytus žodžius, jog jie gins visus rusų tautybės žmones. Tad kas gali paneigti, kad Kryme „išgelbėjęs“ rusus, V. Putinas nesugalvos gelbėti Lietuvoje, Latvijoje ar kokioje kitoje valstybėje gyvenančių rusų?
Tikriausiai atsiras tokių, kurie sakys, jog nieko blogo ir nebūtų, jei Lietuva vėl priklausytų Rusijai, esą tarybiniais laikais buvo geriau. Prisipažinsiu, kartais ir aš paburnoju, kad valdžia žiūri tik savų interesų, bet… Pagalvojus apie galimus kruvinus įvykius, įvairiausias represijas, svarstau, kad gal jau geriau gyvensiu prasčiau, bet be baimės. Žinoma, galime guostis, kad mus saugo NATO. Be abejo, yra ir skeptikų, kurie mano, kad, jei Rusija panorėtų Lietuvą užpulti, tai mūsų neišgelbėtų nei NATO, nei Europa – Lietuvėlė atsidurtų rusų saujoje po poros valandų. Geriau jau ir nesužinoti, kas būtų, jeigu būtų…
Nesiekiu nieko gąsdinti ir savęs bauginti, bet ne taip toli nuo mūsų vykstantys dalykai verčia susimąstyti, kad svajoti reikia tyliai.