UAB „Plungės vandenys“ nuo 2009 metų ir mieste, ir kaime įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus. Atrodo, viskas puiku – gyventojams suteikiama galimybė patogiau gyventi, naudotis centralizuota vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistema. Be to, kartu išsprendžiamos ir aplinkosauginės problemos. Tačiau yra vienas „bet“ – gyventojai prie centralizuotų tinklų jungiasi ne taip noriai ir sparčiai kaip kad tikėtasi.
Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje aptarta UAB „Plungės vandenys“ numatoma tolesnė vandentvarkos objektų plėtra. Tai yra, kokius ES remiamus projektus bendrovė planuoja įgyvendinti 2014-2020 metais.
Numatomoji plėtra nemenka – už 29 milijonus litų. Į sąrašą įtraukta 12 gyvenviečių ir kaimų, kuriuose iš viso turėtų būti įrengta beveik 20 km vandentiekio tinklų ir 46 km – nuotekų. Kaip vėliau „Plungei“ sakė „Plungės vandenų“ direktorius Antanas Borumas, šie skaičiai – tik preliminarūs. Po bendrovės valdybos posėdžio jie gali gerokai keistis. Greičiausiai – į mažąją pusę.
Beveik 10 mln. Lt ketinama investuoti į Prūsalių gyvenvietę ir gyvenamuosius sodininkų bendrijų kvartalus, iš viso turinčius apie 670 gyventojų. Stalgėnams planuojama skirti 2,6 mln. Lt (320 gyv.), Glaudžiams-Jovaišiškei – 3,3 mln. Lt (276 gyv.), Žlibinams – 2 mln. Lt (264 gyv.), Staneliams – 650 tūkst. Lt (249 gyv.), Narvaišiams – 1 mln. Lt (228 gyv.), Gintališkei – 3,3 mln. Lt ( 206 gyv.), Milašaičiams – 1,8 mln. Lt (203 gyv.), Didvyčiams-Lieplaukalei – 2,4 mln. Lt (186 gyv.), Grumbliams – 2,1 mln. Lt (180 gyv.).
Mieste ir didesnėse gyvenvietėse „Plungės vandenys“ vandentvarkos projektus įgyvendino ankstesniais metais. Projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės mieste. II etapas“ bendrovė pabaigė 2011 metų pabaigoje. Jis apėmė keliolika miesto kvartalų, Varkalius, kai kurias sodininkų bendrijas ir kt. Projekto vertė – beveik 30 mln. Lt. Prognozuota, jog paklojus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus, įmonė turės apie 1 500 naujų vandens tiekimo sistemos ir virš 2 tūkst. – nuotekų susirinkimo sistemos naudotojų.
Dar du vandentvarkos projektai buvo įgyvendinti penkiuose miesteliuose: Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose, Alsėdžiuose ir Šateikiuose. Bendra šių projektų, kurie užbaigti 2013-ųjų pavasarį, vertė – taip pat apie 30 mln. Lt.
Kaip sakė bendrovės direktorius A. Borumas, skirdama lėšas, Europos Sąjunga nustato ir sąlygas, kurias projekto vykdytojas privalo įgyvendinti. Viena iš svarbiausių sąlygų – per duotą terminą naujų vartotojų turi atsirasti tiek, kiek buvo numatyta, teikiant projektą. Kaip „Plungės vandenims“ šį reikalavimą sekasi įgyvendinti? „Reikalai po truputį juda, bet ne taip sparčiai ir sėkmingai, kaip kad norėtųsi ir tikėtasi“, – sakė A. Borumas.
Plungės mieste prie vandentiekio tinklų prisijungė 45 proc. naujų vartotojų, prie nuotekų surinkimo tinklų kiek daugiau – 60 proc. Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose ir Kuliuose – tik 20 proc. naujų vandentiekio vartotojų ir 30 proc. prisijungusiųjų prie nuotekų surinkimo sistemos. Alsėdžiuose ir Šateikiuose skaičiai kiek didesni: vandentiekis – 20 proc., nuotekos – 45 proc.
Pasak A. Borumo, per šiuos metus visi minėtieji skaičiai turi pasiekti 100 procentų. Ar pavyks? Direktoriaus įsitikinimu, dalis gyventojų dar prisijungs, bet, aišku, bus ir tokių, kuriems jokie raginimai nepadės. Pasiteiravus, kas bus, jei to 100 proc. vartotojų nepavyks prikalbinti jungtis, „Plungės vandenų“ vadovas atsakė: „Žinoma, Europos Sąjunga už tai nepaglostys. Jei nepasieksime prognozuotų rezultatų, mums gali būti taikomos finansinės sankcijos. Tiksliau – teks grąžinti dalį lėšų.“
Įdomu, kodėl gyventojai tokie vangūs, kodėl nesijungia prie centralizuotų tinklų. Anot direktoriaus, priežastys skirtingos. Vyresnio amžiaus žmonės visą gyvenimą įpratę vandenį neštis iš šulinio, o gamtinius reikalus atlikinėti lauko tualete ir nieko keisti nebeketina. Daugelis patogumų atsisako dėl finansinių priežasčių – mat nuo pagrindinės trasos iki savo namų ir vandentiekio, ir kanalizacijos vamzdžius reikia pakloti savo lėšomis. Be to, naudojantis patogumais, už juos teks nuolat mokėti. Daug ką šios išlaidos gąsdina. Tačiau jaunesni žmonės nori gyventi švariau, patogiau, tad prisijungti prie centralizuotų tinklų neatsisako. Paklausus, kodėl prie nuotekų surinkimo tinklų jungiamasi aktyviau, A. Borumas atsakė: „Nes baiminasi, kad gali būti baudžiami už aplinkos teršimą nuotekomis.“
Ar bendrovė „Plungės vandenys“ gali priversti gyventojus jungtis prie centralizuotos sistemos. Direktoriaus teigimu, įmonė tokių galių neturi, tačiau duomenys tų, kurie turi galimybes jungtis prie nuotekų sistemos, bet nesijungia ir galimai teršia aplinką, yra perduoti ir Savivaldybės ekologei, ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Pastarųjų įgaliojimai bausti kur kas didesni. Tad jeigu „Plungės vandenų“ specialistai padirbės kartu su Savivaldybe ir aplinkosaugininkais, rezultatai turėtų būti kur kas geresni.
