V. Mačernio gatvės 25-asis namas pateko tarp tų 16 laimingųjų, pakliuvusių į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos I etapą. Renovacijai savo parašais pritarę gyventojai džiaugiasi: gyvens šilčiau, taupiau, gražiai atrodančiame name, be to, po renovacijos ir jų turto vertė kilstelės. Taigi vaizdelis – lyg pro rožinius akinius. Tačiau gyventojų džiugesį ėmė temdyti lyg yla iš maišo išlindusi abejonė – ar bus suteikta teisė taupyti šilumos energiją? Kartu su gyventojais pradėję narplioti situaciją, išsiaiškinome – šią jų teisę išties kėsintasi riboti.
V. Mačernio gatvės 25-ajame name keturių kambarių butą įsigijusi Janina Derkintienė visada buvo už renovaciją. 78 kv. m ploto butą turinčiai moteriai šis malonumas kainuos net 51 tūkstantį litų. Nežiūrint brangumo, plungiškė pirmiausiai įvertino teigiamas renovacijos puses. Viena iš jų – mažesnė šildymo kaina. „Juk renovacijos esmė – ne namo gražumas, o šiluma. Gyventojų tikslas – gyventi šiltai, o už šilumą mokėti pigiai. Būtent todėl ir investuojame dešimtis tūkstančių litų“, – kalbėjo moteris.
Termostatiniai ventiliai – dvejopi
Pasidomėjusi, kaip renovuojami kiti namai, J. Derkintienė sužinojo, kad, pertvarkant šildymo sistemą, galimi du variantai. Vienas iš jų leidžia sutaupyti daugiau šilumos energijos, kitas – mažiau. Mat renovuojant sistemą, ant kiekvieno radiatoriaus įrengiami termostatiniai ventiliai, leidžiantys individualiai reguliuoti kiekvieno kambario šildymą bei automatiškai palaikantys norimą kambario temperatūrą. Tie termostatiniai ventiliai ir suteikia teisę gyventojui taupyti. Vienuose iš jų sumontuoti tokie įtaisai, kurie automatiškai radiatorių įjungia iškart, kai tik kambario temperatūra nukrenta žemiau 16 laipsnių C. Pastarieji kambariuose palaiko 16-26 laipsnius. Kitas termostatinių ventilių variantas leidžia gyventi taupiau. Mat automatiškai įsijungia tik tada, kai kambaryje atvėsta iki 5 laipsnių C.
Įsigijus pastaruosius termostatinius ventilius, kambariuose galima palaikyti 5-26 laipsnių šilumą. Tai ypač patogu, jei jums aktualu kuo mažiau mokėti už šildymą, jei norite kuriam laikui išvykti iš namų, jei turite kambarių, kuriuose retai būnate, jei mėgstate miegoti vėsesnėje patalpoje ir t. t. Kitas termostatinių ventilių variantas, reikia pripažinti, ne toks patogus, o ką jau kalbėti apie taupumą. Jį įsirengus, kambaryje visuomet bus ne mažiau kaip 16 laipsnių šilumos. Nei išvykdamas iš namų, nei nakčiai, nei jokiais kitais atvejais gyventojas neturės galimybės, kaip sakoma, prisukti radiatorių. O už šilumą, kuri galbūt visai nereikalinga, vis vien teks pakloti didelius pinigus.
Ir pirmame, ir antrame pakete – menka galimybė taupyti
Paanalizavę dokumentą – „Daugiabučio namo V. Mačernio g. 25, Plungėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Dalis: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas“ – aptikome, kad gyventojams siūloma rinktis vieną iš dviejų namo atnaujinimo paketų. Pirmasis pigesnis – 1,79 mln. Lt, antrasis brangesnis – 1,95 mln. Lt. O brangesnis dėl papildomų darbų – renovuojant būtų pakeista nuotekų šalinimo sistema bei atnaujinti geriamojo vandens vamzdynai bei įrenginiai.
Keistas dalykas: ir I, ir II pakete, skyrelyje dėl šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo, numatyti tokie pat radiatorių termostatiniai ventiliai, šilumą įjungiantys, kai kambaryje – 16 laipsnių.
Surinko parašus
Įvertinusi, kad tokie termostatiniai ventiliai neleis gyventojams taupyti ir kad tokiu atveju iš renovacijos nebus apčiuopiamos naudos, J. Derkintienė ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus. Iš 60 butų savininkų daugiau nei keturiasdešimt pasirašė už tai, kad name būtų įrengti termostatiniai ventiliai, leidžiantys kambario temperatūrą sumažinti iki 5 laipsnių. „Daugelis gyventojų net nežinojo, kad yra toks variantas, tad išgirdę labai nudžiugo. Dauguma gyventojų – pensininkai, kurie tikrai neanalizavo dokumentų, nesigilino, kas ir kaip. O juk atvejų, kai šiluma namuose nereikalinga, ko gero, kiekvieno iš mūsų gyvenime pasitaiko“, – kalbėjo J. Derkintienė.
Jau minėtame investicijų plane nurodyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas V. Mačernio g. 25-ajam namui kainuos 413 tūkst. Lt. Taigi gyventojai į šį reikalą investuos beveik pusę milijono litų, taigi logiška, jog kiekvienas tikisi, kad investicija kada nors sugrįš. O ji atsipirkti gali tik vienu būdu – taupant ir pigiau mokant už šildymą.
J. Derkintienės iniciatyva surinkti gyventojų parašai spalio pradžioje buvo pateikti Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, kuri administruoja daugiabučių namų renovaciją. Tuomet moteris suprato, kad gyventojų parašai – svarus rodiklis, bet… Spalio 17-ąją „Plungės būstas“ suorganizavo namo gyventojų susirinkimą. Viskas vyko namo kieme, 19 valandą, tamsoje. Su gyventojais bendravo įmonės direktorius Zigmantas Daugėla. „Tada direktorius pareiškė neleisiąs, kad gyventojai šaldytų vieni kitus, kad į namą įsimestų pelėsis, o tai reiškė, kad galimybės susimažinti šilumą iki 5 laipsnių nebus“, – kalbėjo J. Derkintienė. Gyventojos teigimu, susirinkimas vyko patamsiais, žmonės prie žibintuvėlio šviesos pasirašinėjo protokolą ir kurį namo atnaujinimo paketą renkasi.
Po to susirinkimo J. Derkintienė kreipėsi į „Plungės“ laikraščio redakciją. „Ar „Plungės būsto“ direktorius turi teisę nuspręsti, kokie termostatiniai ventiliai bus mūsų butuose? Ar jis pinigus už renovaciją mokės? Negi mūsų parašai nieko nereiškia?“ – žėrė klausimus moteris.
A. Vaišvilos g. 5 – ta pati problema
Beje, netrukus po J. Derkintienės vizito į redakciją užsuko ir jau renovuojamo A. Vaišvilos g. 5 namo atstovės. Jos sakė taip pat neseniai sužinojusios, kad yra du termostatinių ventilių variantai. Jų projekte, žinoma, numatytas tas, kuris šilumą kambaryje leidžia mažinti tik iki 16 laipsnių. „Mes taip pat surinkome parašus. Iš 50 butų 46 pasirašė už galimybę temperatūrą mažinti iki 5 laipsnių. Parašus pateikėme „Plungės būstui“, bet vis nesulaukiame atsakymo – bus ar ne atsižvelgta į mūsų norus. Kadangi šildymo sistema mūsų name dar nekeičiama, manome, kad dar yra galimybė, atsižvelgiant į mūsų parašus, viską pakeisti“, – kalbėjo A. Vaišvilos g. 5-ojo namo gyventojos.
Moterys sakė nesuprantančios, kodėl prieš renovaciją jų niekas neinformavo, kokie būna dvejopi termostatiniai ventiliai, kodėl niekas nepasiūlė rinktis tų, kurie leidžia daugiau sutaupyti. „O gal čia kažkas labai suinteresuotas, kad mes kuo daugiau šilumos energijos sunaudotume ir kuo brangiau mokėtume?“ – svarstė gyventojos.
Kreipėmės į Z. Daugėlą
Norėdami atsakyti į gyventojams kylančius klausimus, kreipėmės į „Plungės būsto“ direktorių Z. Daugėlą.
Iškart pasiteiravome, ar bus atsižvelgta į V. Mačernio g. 25-ojo namo gyventojų parašus, liudijančius, kad žmonės nori turėti galimybę mažinti šilumą iki 5 laipsnių. Direktorius atrėžė: „Bet per susirinkimą gyventojai pasirašė už antrąjį paketą, kuriame nurodyta, kad bus įrengti termostatiniai ventiliai, kambariuose palaikantys 16-26 laipsnių temperatūrą.“ Paklaustas, ar per susirinkimą gyventojai turėjo galimybę rinktis kitokius termostatinius ventilius, o gal abiejuose pasiūlytuose paketuose jie buvo vienodi, direktorius pritilo… O paskui pripažino – taip, abiejuose paketuose termostatiniai ventiliai analogiški.
Z. Daugėla tikino, kad susirinkimo metu žmonės buvo informuoti apie abu termostatinių ventilių variantus, bet pasirašė esą už tą, kuris palaiko 16-26 laipsnių temperatūrą. Ir tai esą užfiksuota susirinkimo protokole. Paprašytas parodyti protokolą, direktorius atsakė, kad jis dar neparengtas (susirinkimas vyko spalio 17 d., mes pas direktorių lankėmės lapkričio 12 d., o protokolas dar neparengtas! – aut. past.). Yra tik juodraštis, o jo rodyti esą negalima. Tada dar kartą pasiteiravome, už ką konkrečiai rašėsi gyventojai – už vieną iš paketų, ar už tai, kad nenori termostatinių ventilių, leidžiančių šilumą mažinti iki 5 laipsnių. Direktoriui teko pripažinti, kad parašais gyventojai išreiškė savo valią dėl brangesnio ar pigesnio paketo.
Z. Daugėlos paklausėme, kodėl į renovacijos programą patekusių namų gyventojai neinformuojami apie taupesnius termostatinius ventilius ir kodėl taip stengiamasi „prastumti“ tuos, kurie šildymą įjungia esant 16 laipsnių. „Aš tikrai nesu suinteresuotas. Man visiškai vienodai. Tik norėjau, kad gyventojams būtų geriau – jog, prisukę šilumą, jie nešaldytų kaimynų, kad nepradėtų pelyti sienos“, – teisinosi direktorius.
Paklaustas, ar yra kažkoks įstatymas, normos ar taisyklės, draudžiančios įrengti termostatinius ventilius, leidžiančius temperatūrą mažinti iki 5 laipsnių, Z. Daugėla, patraukęs pečiais, atsakė: „Drausti gal ir niekas nedraudžia, bet visi rekomenduoja montuoti tuos, kurie palaiko 16-26 laipsnių šilumą. Tokių rekomendacijų turime ir iš Aplinkos ministerijos, ir iš kitur. Ir aš asmeniškai esu už tokius termostatinius ventilius, bet tik dėl žmonių gerovės.“
Direktoriaus pažadai
O gal vis dėlto įmanoma name sumontuoti tokius termostatinius ventilius, kokių nori gyventojai, o ne Z. Daugėla? Gal tokiu atveju direktorius turėtų vadovautis demokratijos principais? „Gerai, jei gyventojai nori kitų termostatinių ventilių, mes juos sumontuosime. Bet vėliau vėl bėgs į redakciją skųstis, kad iš kaimyno buto sklinda šaltis, kad metasi pelėsis“, – piktinosi direktorius, bet pažadėjo – V. Mačernio g. 25 name bus termostatiniai ventiliai, leidžiantys šilumą mažinti iki 5 laipsnių.
O kaip bus A. Vaišvilos g. 5-ajame name? Z. Daugėla parodė Savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad kambariuose turėtų būti ne žemesnė nei 16 laipsnių temperatūra. „Bet šis dokumentas taip pat – tik rekomendacinio pobūdžio, tad, atsižvelgdami į gyventojų norus, bandysime pakeisti projektą ir montuoti ne tuos, kurie numatyti, o kitus termostatinius ventilius“, – dar kartą pažadėjo Z. Daugėla.
Ir J. Derkintienė, ir kito namo gyventojos sakė nesuprantančios tokio perdėto Z. Daugėlos rūpinimosi gyventojais. „Mes nesame nei tokie kvaili, nei tokie neatsakingi, kaip atrodo direktoriui. Juk jei leisime, kad bute atsirastų pelėsis, tik savo turtą sugadinsime ir patys sau pakenksime. Jei šaldysime kaimynus, neišvengime konfliktų su jais. Mes patys sugebame įvertinti visas aplinkybes, galimas grėsmes, todėl nereikia, kad kažkas už mus sprendimus priimtų“, – sakė gyventojos.
Vėliau į redakciją paskambinęs Z. Daugėla dar tikino, kad tikrai nėra suinteresuotas pakenkti gyventojams. „Jaučiuosi tarsi stovėčiau tarp dviejų stovyklų – gyventojai nori vienaip, taisyklėse parašyta kitaip. Juk aš ne pats čia viską sugalvojau. Yra higienos normos, Statybos techninis reglamentas. Šie dokumentai mane įpareigoja elgtis pagal taisykles. Prieš rengiant projektą, aš projektuotojams pateiksiu gyventojų parašus. Belieka tikėtis, kad į juos bus atsižvelgta. Aš čia – mažas varžtelis“, – sakė direktorius.
Pavyzdys –
A. Vaišvilos g. 9
O kodėl projektuotojai V. Mačernio g. 25-ojo ar A. Vaišvilos g. 5-ojo namo gyventojams gali neleisti taupesnių termostatinių ventilių, jei kitiems daugiabučiams leido? Tarkim, A. Vaišvilos g. 9-asis namas, kuris atnaujintas taip, kad net šalies mastu laikomas pavyzdiniu. Šio namo gyventojai turi galimybę šildytis tiek, kiek patys nori, gali net ir visiškai šildymą užsukti. Jiems niekas neuždraudė įsirengti taupyti leidžiančių termostatinių ventilių. Ar dėl to kažkas pyksta, ar yra nepatenkintų? Į šiuos klausimus mums atsakė namo bendrijos pirmininkas Anicetas Paulikas: „Patys šilumą reguliuojamės jau ne pirmą žiemą. Aš pats asmeniškai kambariuose, kuriuose nebūname, šilumą prisuku tiek, kad tik radiatoriai neperšaltų. Kol kas dar negirdėjau, kad kaimynai vieni kitais skųstųsi, kad pas kažką sienos pelytų. Tokių problemų lyg ir nėra. Ir ko turi pelyti, jei sienos, stogas, rūsio perdanga apšiltinta, jei gera ventiliacija“, – sakė pirmininkas. O ar renovacija padeda taupyti? Pasak A. Pauliko, taupymo atžvilgiu renovacijos efektas didžiulis. Jei anksčiau už 4 kambarių buto šildymą 300-400 litų kas mėnesį paklodavo, tai dabar jau ir šimto litų nebereikia.
Kažin, ar tiek sutaupytų, turėdami termostatinius ventilius, leidžiančius šilumą mažinti tik iki 16 laipsnių?
Belieka tikėtis, kad „Plungės būsto“ direktorius savo pažadų neišsižadės ir paisys gyventojų valios. Juolab kad tai liečia ne tik V. Mačernio g. 25-ojo ar A. Vaišvilos g. 5-ojo namų gyventojų interesus. Juk startavus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, renovacijos darbai krutės keliolikoje namų (o II etape – 45 daugiabučiuose!). Negi visų gyventojų laukia tie patys „kryžiaus keliai“? O gal dabar „Plungės būsto“ direktorius žmones jau informuos, kad šie gali rinktis iš dviejų variantų?
