Ko gero, apie šienavimą reikėjo kalbėti jau seniai. Tik nesakykite, kad šienapjūtė praėjo ir nebe laikas šnekėti. Laikas! Kad priverstum ūkininkus tinkamai atlikti šiuos darbus, būtinas aplinkosaugos įstatymas. O žinant, koks ilgas tokiam įstatymui parengti ir priimti laiko tarpas, ateis ir kita šienapjūtė.
Dar tarybiniais laikais ne kartą spaudoje apie tai rašiau – ir jau buvo šiokių tokių rezultatų. Tada reikalauta, kad 1,5–2 metrus prieš šienapjovę būtų prikabinta grandinė, kuri nuvytų žvėrelį. O dar buvo reikalaujama, kad traktorius su prikabinta šienapjove važiuotų nuo vidurio lauko – tuomet išbaidyti žvėreliai turi galimybę sprukti į mišką.
Dabar to nebėra – važiuoja kas kaip nori. Suprantama, pradedant šienauti nuo pievos pakraščio, nereikia sukinėtis, patogiai važiuoji sau aplink, be to, degalų sutaupai. Tačiau tuo metu vaikus atsiveda stirnos. Laukuose pilna kiškučių. Visi jie tūno pasislėpę žolėje ir, šienapjovės išbaidyti, susispiečia į vidurį lauko. Pervažiuoja per juos šienapjovė – vargšeliai žūva.
Per Onines Kantaučiuose ta tema įsikalbėjau su vienu ūkininku. Jis pritarė mano mintims. Žmogus pasakojo, kad per šienapjūtę net suaugęs kiškis iš žolės šoko ir pakliuvo po peiliais.
Gamtininkai, medžiotojai puikiai žino: jei šienaujama nuo vidurio pievos, šie žvėreliai pasitraukia į pamiškę ir išlieka gyvi.
Mano nuomone, ir ūkininkai privalo nepamiršti, jog jie taip pat gerokai prisideda prie faunos žūties. Iš europinių lėšų gauna išmokas, tad gal tegu ir gamtą saugo.
Kaip padaryti, kad šienautojai nežudytų žvėrių? Manau, tą mintį peršu ne tik aš – būtinas aplinkosaugos įstatymas, priverčiantis ūkininkus šienauti nuo vidurio lauko. Tada tikrai išliks visa nauja stirniukų ir zuikiukų vada.
Kalbu tik apie tuos žvėrelius, tačiau esu įsitikinęs, kad nuo šienapjovių žūva ir kitokių paskutinės vados žvėrelių, kurie dar kvaili ir nesugeba apsisaugoti.
Ko gero, tinka pakalbėti ne tik apie šienavimą. Dabar yra įvairių europinių aplinkosaugos projektų, įvairių programų. Tarkim, sodina naują mišką, tad projekte tegu būna, jog nustatytais atstumais turi būti pasodinti ruožai krūmų, laukinių obelų, kriaušių. Bus kur žvėreliui pasislėpti ir dar – papildomo maisto.