Pirmadienį posėdžiaudamas Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, be kitų svarstomų klausimų, turėjo pažvelgti į ateitį – reikėjo apsispręsti, ar mūsų miestas bandys tapti Europos kultūros sostine po septynerių metų.
„Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“
Klausimas, kurį pristatė Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Saukalienė, iš pradžių sukėlė posėdžiautojų šypsenas, o vėliau ir diskusijas.
V. Saukalienė į komitetą kreipėsi dėl pritarimo, kad Plungės rajono savivaldybė dalyvautų nacionalinėje atrankoje 2022-ųjų Europos kultūros sostinės vardui Lietuvoje gauti. Tokį kvietimą Lietuvos kultūros ministerija paskelbė šių metų liepos 20-ąją. „Tai nėra grožio konkursas. Jei nutarsime pretenduoti, labai svarbu rasti, kas būtų įdomu ir patrauklu Europai ne vien iš kultūros pusės, nors ją mes turime puikią“, – kalbėjo pranešėja.
Anot skyriaus vedėjos, miesto dydis nėra esminis veiksnys, o į savo programą galima įtraukti ir kaimyninius miestus ar rajonus. Tai ilgas tęstinis projektas, ir iškyla grėsmė, kad po rinkimų, pasikeitus valdžiai, gali kilti įvairių nesusikalbėjimų ar panašiai. Be to, laimėjus nuo 2017 metų turėtų būti įkurtas biuras ar kažkokia kita įstaiga, kuri kuruotų projektą, vykdytų programoje numatytą veiklą. Premija – 1,5 mln. eurų, bet reikėtų ieškoti ir papildomų finansavimo šaltinių. „Jei apsisprendžiame dalyvauti programoje, paraiškai parengti ir jai pateikti turime labai nedaug laiko (iki 2016 metų gegužės mėnesio – aut. past.)“, – akcentavo V. Saukalienė.
Žinoma, prieš teikdama paraišką Savivaldybė turi įvertinti ir savo pajėgumus. Visų pirma reikia šimtaprocentinio vietos valdžios politikų pritarimo. Taip pat svarbu, ar miestas turi tinkamą infrastruktūrą kultūros sostinės veiklai vykdyti. Būtina pagalvoti, ar esame pajėgūs priimti lankytojus. Čia kalbama ne tik apie apgyvendinimo ar susisiekimo galimybes, bet ir tokias, kaip užsienio kalbų mokėjimas ir pan. Tiesa, ar nacionaliniu lygmeniu Plungė įveikė pirmąjį atrankos etapą, paaiškėtų tik 2017-ųjų pabaigoje.
Skyriaus vedėjos žiniomis, galimybę kandidatuoti į Europos kultūros sostinės titulą rimtai svarsto Klaipėda, Anykščiai, Druskininkai.
Atėjus metui išsakyti savo nuomonę, vieni komiteto nariai buvo nusiteikę skeptiškai, kiti – optimistiškiau. „Galimybė laimėti tą „aukso puodą“ konkuruojant su kitais didesniais miestais atrodo abejotina. Manau, jog reikėtų mąstyti apie bendradarbiavimą su jais, o ne būti tik pareiškėjais. Neturime pajėgumų, o norime iššokti aukščiau“, – tvirtino vicemeras Mindaugas Jurčius. „Bet kokiu atveju, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Negalvokime apie Plungę taip blogai. Jei dalyvausime, stenkimės laimėti. Turėsime galimybę sukurti ką nors naujo“, – vicemerui prieštaravo Judita Stankutė. Jai pritarė Jolanta Skurdauskienė: „Gal nereikėtų bijoti. Būtų proga dar kartą peržiūrėti, kuo esame ypatingi. Vien pasiruošimas jau būtų naudingas.“
Petras Beinoras taip pat buvo tos nuomonės, jog pabandyti verta, nors šiuo metu mintis ir atrodo keistai. „Pasiūlymas įdomus ir viliojantis, laimėjimo atveju – nauda didžiulė, bet būkime realistai, įvertinkime savo galimybes“, – akcentavo komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas.
Nutarta, jog pasiūlymas turi pasiekti Savivaldybės tarybą.
Laisvės paminklai bus remontuojami?
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Vitalina Šidlauskienė komitetui pateikė kultūros ir istorijos paveldo objektų, kuriuos reikėtų sutvarkyti mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, sąrašą. Jis išsiųstas ir Lietuvos kultūros politikos instituto direktoriui Antanui Staponkui.
Pirmuoju numeriu sąraše – Alsėdžių miestelyje esantys objektai. Tai – 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus kapavietė senosiose kapinėse. Čia reikėtų atnaujinti paminklą, tvorelę, sutvarkyti aplinką. Taip pat norima pastatyti du kelio ženklus su nuorodomis prie S. Narutavičiaus kapo ir į 1918-ųjų signataro Jono Smilgevičiaus tėviškę.
Pasak V. Šidlauskienės, Alsėdžiuose yra ir paminklas 1941 metų birželio 24–25 dienomis Rainių miškelyje žvėriškai nukankintiems už tautinės vėliavos iškėlimą Alsėdžiuose Jonui Miliui, Leonui Kuzai, Steponui Bubelei. Būtina jį restauruoti.
Į sąrašą įtrauktas ir Alsėdžių miestelio centrinės dalies ir kapinių prieigų sutvarkymas.
Toliau dėmesys atkreiptas į Laisvės paminklus Plungėje ir Plateliuose. Jie, vyr. specialistės teigimu, – reikalaujantys daugiausia lėšų.
Plungės paminklą reikia užbaigti, nes prie jo dar trūksta keturių vazų kampuose. Žinoma, ir sutvarkyti teritoriją aplinkui. Plateliuose esantis paminklas stovi ant vandens vagos, kuri griauna apatinę jo dalį, tad jį reikia perkelti keletą metrų. Su paminklo autoriumi, miestelio bendruomene šis klausimas suderintas, niekas neprieštarauja, tad kliūčių nėra.
Taip pat reikia atnaujinti paminklą Antanui Vaišvilai ir 1863 metų sukilimo dalyviams įamžinti Juodeikių kaime, Nausodžio seniūnijoje, jį aptverti tvorele, sutvarkyti jo aplinką, pastatyti kelio ženklus su nuoroda.
Norima pastatyti paminklą poetui Vytautui Mačerniui Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje.
Tiesa, kaip kalbėjo V. Šidlauskienė, objektų nemažai, ir jie gal ne visi susiję su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, bet nepasinaudoti proga gauti lėšų negalima. Kurie iš išvardytųjų bus atrinkti, paaiškės tik metų pabaigoje.
